Ingemaras Gruvėjus (Ingemar Gruvaeus), vyriausias Yara agronomas.

Kaip visada, nėra tiesaus ir vienareikšmio atsakymo, koks yra optimalus augalų maistinių medžiagų įterpimo būdas. Viską lemia sąlygos. Sėklų ir trąšų įterpimas tuo pačiu noragėliu taupo traukos galią, lyginant su klasikine kombinuota sėja, todėl sėjamoji gali būti pigesnė arba sėjos plotis didesnis. Tačiau su šia technologija siejama rizika yra gerai žinoma. Per didelis trąšų kiekis gali pakenkti pasėliams dėl druskos poveikio ir dėl to jie gali prastai arba pavėluotai sudygti. Kartu su sėklomis įterpiamas karbamido azotas gali apnuodyti augalus amoniaku.

Kombinuota sėja yra patikrinta ir saugi

Tradicinė kombinuota sėja, kai trąšos įterpiamos tarpueiliuose ir maždaug 3 cm giliau, yra labai saugi koncepcija vasariniams augalams Šiaurės šalių klimato sąlygomis. Privalumai akivaizdūs. Galima naudoti bet kokias trąšas ir bet kokį jų kiekį, nerizikuojant pakenkti pasėliams. Lankstumas yra didelis, be to, azoto ir fosforo prieinamumas labai efektyvus, nes trąšos įterpiamos į drėgną dirvą, tinkamai apsaugotą nuo garavimo. Be to, šaknys pasiekia trąšas netrukus po sudygimo, o tai ypač svarbu fosforo tiekimui ankstyvuoju augalo vystymosi etapu. Augalai geriau pasiekia manganą, nes NPK trąšose ir Axan esantis amonis rūgština trąšų srautą, todėl išsiskiria manganas.

Trąšų įterpimas sėjant yra kompromisas

Pagrindiniai tradicinės kombinuotosios sėjos privalumai daugiausia susiję su pavasarį sėjamais augalais ir iš dalies su žieminiais rapsais. Jei vasariniai javai sudaro tik nedidelę sėjomainos dalį, o vyrauja žieminiai, dėl praktinių sumetimų trąšas įterpianti sėjamoji gali būti geras kompromisas. Būtina sąlyga – mąstyti apie koncepciją, galinčią išnaudoti pagrindinį kombinuotosios sėjos saugumo privalumą vasariniams javams, kartu mažinant sąnaudas ir užtikrinant efektyvumą sėjant visus augalus.

Druska sugeria vandenį

Mūsų mineralines trąšas, išskyrus karbamidą, sudaro druskos. Druska absorbuoja vandenį. Kuo mažiau vandens sėkla turi dygimui, tuo jautresnė ji yra trąšų druskoms, esančioms aplinkui sėklą ir absorbuojančioms vandenį, kuris kitu atveju būtų panaudotas sėklos dygimui. Tiesiog trąšų druska yra pirmoji eilėje prie vandens lyginant su sėklomis. Jautriausios yra smulkiasėklės kultūros, pavyzdžiui, vasariniai rapsai ir linai, kurie sėjami negiliai ir kyla rizika, kad dirva bus sausesnė. Javų sėklas galima sėti giliau, jos ne tokios jautrios. Būtent azotas ir kalis sukelia didelį druskų poveikį, todėl su jais reikia elgtis atsargiai, tačiau tręšiant fosforu įprastai pavojus nedidelis. Didžiausia rizika dygimui kyla molinguose dirvožemiuose esant sausam pavasariui, o mažiausia - kapiliariniuose durpiniuose dirvožemiuose esant drėgnam pavasariui.

Karbamidas gali apnuodyti daigus

Galima pamanyti, kad karbamidas būtų geras pasirinkimas sėjant, kadangi jo vadinamasis druskos indeksas yra mažas. Tačiau dirvožemyje karbamidas greitai virsta amoniaku, todėl kyla pavojus, kad daigai gali juo apsinuodyti. Naudojant karbamidą sistema darosi dar jautresnė.

Lentelėje siūlomos tinkamos trąšų įterpimo sėjos metu strategijos javams ir aliejiniams augalams pavasarį ir rudenį, suskirsčius į lengvesnius dirvožemius, kuriems reikia daugiau K, ir molingus dirvožemius, kuriems K reikia mažiau. Sėja įterpiant trąšas reiškia, kad trąšų kiekis, susiliečiantis su sėklomis yra ribotas, todėl vėliau, augalams sudygus, atsiranda poreikis papildyti. Auginant vasarinius javus ir vasarinius rapsus, priklausomai nuo metų laiko ir lauko tipo, vėliau gali būti tikslinga papildyti kalcio nitratu arba Axan. YM=YaraMila. Atkreipkite dėmesį, kad kiekiai taikomi 12,5 cm tarpueiliams.

Svarbiausia yra P įterpimas sėjos metu

Fosforas dirvožemyje beveik nejuda. Todėl pirmenybę derėtų teikti fosforo įterpimui, kad šaknys kuo anksčiau galėtų kontaktuoti su fosforo trąšomis ir optimaliai augti. Jei ankstyvuoju pasėlių vystymosi laikotarpiu fosforo kiekis yra nepakankamas, jų augimas vėluoja, o krūmijimasis būna silpnas. Sausesnėmis sąlygomis ir molingose dirvose amonis taip pat juda silpnai. Jei sausa, šaknys arti dirvos paviršiaus taip pat vystosi silpnai. Tokiu atveju labai naudinga įterpti ir amonio. Amonio nitratas nitrokalcito pavidalu taip pat turi prasiskverbti iki šaknų, tačiau jam nereikia tiek daug kritulių teigiamam poveikiui. Ankstyvuoju pasėlių vystymosi laikotarpiu kalio naudojama nedaug, tačiau jis taip pat gali pakenkti dėl druskų, todėl įterpiant trąšas reikėtų jo kiekį riboti.

Svarbūs tarpai tarp eilučių

Pasėlių jautrumą lemia ne trąšų kiekis vienam hektarui, o trąšų kiekis, kuris liečiasi su sėklomis. Todėl aptariant riziką, svarbu atsižvelgti į atstumus tarp eilučių. Jeigu tarpueiliai yra 12,5 cm, vienam m2 tenka 8 eilutės, o jeigu tarpueiliai 16,7 cm, vienam m2 tenka tik 6 eilutės. Todėl, kai trąšos įterpiamos sėjant, jeigu tarpueiliai yra 16,7 cm, saugumo sumetimais galima įterpti tik 75 proc. trąšų normos, lyginant su 12,5 cm tarpueiliais.

Saugaus trąšų įterpimo sėjant pasiūlymai

Saugaus tręšimo kartu su sėja koncepcija, kuri turėtų duoti didžiausią kombinuotos sėjos naudą, grindžiama tuo, kad pasirinktos trąšos užtikrintų visą arba didžiąją dalį fosforo poreikio sėjos metu, o vėliau būtų papildoma azotu ir kaliu, plačiai paskleidžiant po vasarinių augalų sėjos. Papildyti derėtų jau pasėliams sudygus. Siekiant pritaikyti azoto kiekį pagal lauko dydį ir oro sąlygas, reikia numatyti, kad vėliau, daigams paaugus, azoto reiks įterpti dar kartą, kai jau geriau žinosite, kokie bus metai. Lentelėje (aukščiau) pateikti produktų ir normų pasiūlymai pavasarinei ir rudeninei sėjai.

Rudenį daugiau laisvės

Sėjant žieminius pasėlius, kartu su sėklomis galima naudoti visą kurių nors YaraMila arba MAP produktų žieminiams pasėliams normą. Auginant žieminius rapsus, taip pat galima naudoti YaraMila produktus žieminiams, saugiai įterpiant visą fosforo normą į sėklų eilutę. Po sėjos galite papildyti Axan. Jeigu dirvožemyje pakanka kalio ir fosforo, taip pat galima naudoti NPK 22-6-6 iki didžiausios azoto normos, t. y. 60 kg azoto hektarui.

10 punktų, apibendrinančių žinias apie trąšų įterpimą sėjant

1. Sėklų ir trąšų įterpimas tuo pačiu noragėliu taupo sąnaudas - veiksmingas sprendimas didelės apimties rudeninei sėjai.

2. Įterpiant trąšas sėjimo metu kyla rizika – druskos žala, vėlesnis sudygimas ir pan.

3. Dirvožemių skirtumai - didžiausia rizika dygimui kyla molinguose dirvožemiuose esant sausam pavasariui, o mažiausia - kapiliariniuose durpiniuose dirvožemiuose esant drėgnam pavasariui.

4. Sėklos, įterpiamos su karbamidu - pavojus augalams apsinuodyti amoniaku.

5. P - maža druskų pažeidimo rizika įterpiant trąšas sėjos metu.

6. N ir K - didesnė druskų pažeidimo rizika įterpiant trąšas sėjos metu.

7. Vasariniai rapsai ir linai - jautresni druskos žalai.

8. Javai - mažiau jautrūs druskos žalai.

9. Tarpueilių plotis - esminis dalykas. Naudojant tą pačią trąšų normą, druskų koncentracija yra didesnė, kai tarpueiliai yra didesni.

10. P kiekį papildykite N, K ir S po sėjos.