Bertilas kaitalioja metodus pagal poreikį

Autorius: Jens Blomquist, Agraria Ord & Jord

Bertilas ir Hillevi Hagsgårdai valdo įmonę Hagsgårds Lantbruk AB, kurios ūkiai yra dviejose vietovėse, vienas Dalslande ir vienas Vesterjotlande. Hillevi vadovauja kiaulidėms netoli Mellerudo Dalslande, o Bertilas savo laiką skiria augalininkystei.

Augalų likučiai neleidžia susidaryti plutai

Bertilas susidomėjo sumažintu žemės dirbimu, kai 9-jame dešimtmetyje augdamas pas tėvus matė, kaip jo tėvas kovojo su kietu dirvos paviršiumi smulkaus molio dirvo- žemiuose Dalboslätteno lygumose. Dėl arimo kultivavimo keletą kartų ir vėlesnio volavimo susidarydavo kieta paviršiaus pluta, kurią buvo sunku sulaužyti. Sumažintas žemės dirbimas pakeitė viršutinį dirvožemio sluoksnį. „Augalų likučiai dirvos paviršiuje tiesiog apsaugojo dirvą nuo plutos“, – aiškina Bertilas. Pluta vis dar kartais susidaro, bet ne taip dažnai, ir dabar su ja daug lengviau susitvarkyti.

Sumažintas žemės dirbimas – patraukli galimybė

Po keliolikos metų, kelionėje į Daniją, Bertilas išsiaiškino galimybę su skutikliu sėti žieminius rapsus. Rapsų derlius buvo įspūdingas, nors mintis, kad už skutiklio norago iškrenta atskiros mažos rapsų sėklos, Bertilui nepasirodė tokia įspūdinga. Tuo metu jis dirbo augalininkystės produkcijos pardavimų atstovu ir naujų idėjų sėmėsi iš to, ką matė ir sužinojo apie sumažintą žemės dirbimą daugelyje ūkių, kuriuose lankėsi. 

„Mažiau dyzelino ir mažiau darbo valandų. Didesnis našumas ir daugiau hektarų. Daugiau pagarbos dirvožemiui ir gyvybei žemėje“, – taip ją apibendrina Bertilas.

Atsižvelgdamas į šiuos veiksnius, jis galiausiai nusprendė, kad sumažintas žemės dirbimas – tai atsakymas į visus jo klausimus apie augalininkystę ir kad arimas jau praeitis.

_{Geras derlius išlaikomas pritaikant dirvožemio įdirbimo metodus prie aktualių poreikių. „Pasėliai ir kiaulės yra vienintelė produkcija, kurią galime parduoti ir iš kurios galime gyventi“, – sako Bertilas.}

Mišrus požiūris

Nors visi protingi sumažinto žemės dirbimo bruožai išlieka pagrindiniais Bertilo principais, jis neatsisakė apverčiamų plūgų. Jo entuziastingą siekį niekada nenaudoti plūgo palaipsniui pakeitė pragmatiškas požiūris, apimantis žemės dirbimą sėjomainoje. „Pagal poreikį sumažintą žemės dirbimą apjungiame su arimu.“ Bertilas pagarbiai vertina visus dirvožemio įdirbimo metodus, jo nuomone, žemės dirbimo būdų mišinys, pagrįstas turimais poreikiais, yra tinkamiausias tiek jam asmeniškai, tiek jo dirvožemiui. Sumažintas žemės dirbimas vis dar pagrindinis jo ingredientas, tačiau dabar jis dažniau dirbimą paįvairina porą kartų per sėjomainą suardamas, kai to reikalauja aplinkybės.

Klimato kaita sukelia trikdžius

Iš esmės yra du veiksniai, dėl kurių šiomis dienomis Bertilas dažniau panaudoja plūgą: „Klimato kaita ir piktžolės!“ 

Pirmoji priežastis – didesnis kritulių kiekis netikėtu metu. Švedijos meteorologijos ir hidrologijos instituto duomenimis, per pastaruosius 30 metų metinis kritulių kiekis Švedijoje padidėjo maždaug 100 mm, lyginant su atitinkamu stebėjimo laikotarpiu 19 a. pabaigoje. Nors nė vienas gyvas žmogus šiandien neturi tiesioginės patirties apie anuometinį stebėjimų laikotarpį, Bertilas sako, kad daug kas pasikeitė per trumpą laiką. „Klimatas visiškai nuriedėjęs nuo bėgių!“

Dabar dirva lietingą rudenį apverčiama plūgu, tikintis paruošti šiek tiek sausesnę sėklų guoliavietę. Antroji Bertilo paskata arimui buvo piktžolės – ypač vienmetės miglės, taip pat dirsės ir peliniai pašiaušėliai – kurių, jo teigimu, gausėjo tuos kelerius metus, kai dirva buvo apverčiama mažiau. Jis žino, kad šias piktžoles galima sukontroliuoti taikant sėjomainą ir cheminėmis priemonėmis, nors, jo nuomone, sumažinto dirbimo sistemoje tokioms intervencijoms reikia daugiau laiko.

_{2022 m. pavasarį Fendt traktorius išbandytas su prikabintu NZ Extreme 1250 Hagsgårds Lantbruk AB laukuose.}

Kiaulės paskatino pasėlių auginimą

2010 metais Hagsgårds Lantbruk AB, pastačiusi kiaulidžių kompleksą, talpinantį 1800 skerdžiamų kiaulių, augali ninkystės veiklą papildė kiaulių auginimu. Bertilo žmona Hillevi yra dirbusi pašarų pardavimo vadybininke ir ši nauja veiklos šaka leidžia jai savo patirtį panaudoti ūkyje. Be įmonės verslo diversifikavimo, kiaulių auginimas buvo viena iš priemonių plėtoti augalininkystę. „Dirvožemio tręšimas kiaulių srutomis padidino visą mūsų augalininkystės produkciją“, – sako Bertilas.

Su šypsena jis atkreipia dėmesį, kad tręšimas kalcio nitratu, kai pasėliai pereina į varpų formavimo tarpsnį, dabar beveik negirdėtas dalykas, nes kiaulių srutos padidino dirvožemio mineralų kiekį. Be to, prieš trejus metus jie investavo į naudotą skleistuvą – 12 metrų nuožulnią plokštę su 1800 metrų lanksčių vamzdžių, kurį traukia nedidelis 125 AG traktorius. Bertilas tai apibūdina kaip svarbų augalininkystės etapą. „Galime pradėti tręšti kovą, kai tik bus leidžiama, nesuslėgdami dirvožemio.“

Skleistuvas apsaugo dirvožemį nuo neigiamo poveikio sunkiomis skystųjų trąšų talpomis pavasarį, kai ateina laikas tręšti.

Dirvos skaitymas

Dirvožemio priežiūra yra pasikartojanti tema, į kurią reikia atsižvelgti, kai Bertilas pasirenka dirvos įdirbimo laiką. Seklus dirbimas paprastai atliekamas ant nedaug užšalusio dirvos paviršiaus jau pirmąją sausio savaitę, kai taisyklės leidžia pavasarinį žemės dirbimą. Molio dirvožemyje būtina išlaikyti pusiausvyrą dėl dirvos struktūros pažeidimų pavojaus, tačiau čia toks žemės dirbimas gerai pasiteisina. Prieš pavasario sėją Bertilas naudoja kelių rūšių tarpines kultūras, nes „jos suteikia dirvožemiui daugiau gyvybės“, o renkantis tarp skutiklio ir plūgo, jis sako, kad „svarbu skaityti dirvą“. Žinios apie dirvą yra Hagsgårds Lantbruk AB veiklą apibūdinantis bruožas.