Kai šiaudai įmaišomi į dirvožemį, juos iškart užpuola grybai ir bakterijos. Šiems mikroorganizmams reikia angliavandenių jų augimui ir jiems šiaudai yra anglies ir energijos šaltinis. Tai reiškia, kad šiaudų masė palaipsniui mažėja dauginantis mikroorganizmams ir skaidant šiaudus.
Masės mažėjimas prasideda iš karto
Jei šiaudų ražiena įmaišoma į dirvožemį rugsėjo viduryje, iki spalio vidurio jie praras vieną trečdalį savo masės. Iki ateinančio pavasario bus likusi tik pusė įmaišytų šiaudų masės, o po metų nuo pirmojo įmaišymo liks tik 10–20 proc. ankstesnės šiaudų masės. Po suirimo likusi dalis anglies taps naujomis bakterijomis ir grybais, pasklis į orą anglies dioksido pavidalu arba suformuos naujus stabilius organinius junginius dirvožemyje.
Nereikia papildomo azoto
Vykstant irimo procesams, mikroorganizmams taip pat reikia azoto. Todėl irimo pradžioje šis procesas „pavagia“ šiek tiek azoto iš dirvožemio, kuris tampa neprieinamas augalams. Šiuo laikotarpiu užblokuojami apie 3 kg N, skaičiuojant vienai tonai šiaudų. Kai pūvantys šiaudai praranda pusę savo pradinės masės, procesas pakeičia kryptį į priešingą ir azotas grąžinamas į dirvožemį. Tuo metu mineralinio azoto kiekiai dirvožemyje pakankamai dideli ir retai kada pritrūksta azoto dėl šiaudų irimo. Tačiau galulaukėse arba ploteliuose, kuriuos galbūt praleido kombainas, gali pritrūkti azoto, nes tose vietose susikaupia didelis šiaudų kiekis.
Šiaudų subraižymas yra svarbus
Nors įdirbimo gylis nesvarbus irimui, svarbu, kad šiaudų paviršius būtų nubrozdintas, kai jie praleidžiami per javų kombaino mechanizmus. Jei ne, mikroorganizmai susidurs su kliūtimis, kai bandys įveikti organines struktūras šiaudo paviršiuje. Dėl šios priežasties šiaudiniai stogai gali ilgus dešimtmečius atlaikyti lietaus, sniego ir mikroorganizmų poveikį.
Jei šiaudai, skirti stogams dengti, buvo apdoroti javų kombainu, o jų paviršius subraižytas, jie jau nebus tinkami stogams dengti.
Šiaudų sąlytis su dirvožemiu
Šiaudai pradeda irti ir pūti, kai tik susiliečia su dirvožemiu ir juos gali pradėti atakuoti mikroorganizmai. Irimas geriausiai vyksta 5 cm dirvos paviršiuje. Šiaudų irimui nesvarbus ir šiaudų ilgis, todėl, tiesą sakant, šiaudų smulkinimas galiausiai nesuteikia jokio pranašumo, jei šiaudus numatoma doroti paskesniu ražienos skutimu.
Tačiau procesai prasideda, net jei šiaudai guli dirvos paviršiuje. Po trijų smarkių liūčių šiaudai gali prarasti iki 90 proc. savo kalio ir iki 60 proc. turimo fosforo, lietaus išplaunamų atgal į dirvožemį.
Šiaudų irimas didina dirvos derlingumą
Reguliaraus šiaudų įmaišymo į dirvožemį poveikis – lyginant su šiaudų deginimu – apima didesnį agregatų stabilumą, didesnį sliekų skaičių ir aukštesnį dirvožemio poringumą bei hidraulinį laidumą. Daugelis ūkininkų visoje Europoje tai pastebėjo, laikydamiesi griežtesnio požiūrio į šiaudų deginimą, įgijusio tvirtas pozicijas įvairiose šalyse.
Žodynas:
Anglies dioksidas = Dujinis šaknų ląstelių kvėpavimo šalutinis produktas (CO2), jis taip pat yra statybinė medžiaga cukrams, kuriuos gamina augalai vykstant fotosintezei.
Laidumas vandeniui = vandens kiekis, galintis įsigerti į dirvą per tam tikrą laiką, – gerai parodo, ar gerai funkcionuoja dirvožemis iš dirvožemio fizikos perspektyvos.
