Gerai išvystyta šaknų sistema – tinkamos dirvožemio struktūros rezultatas

Šaknys paslaptingai gyvena dirvožemyje. Viename hektare žieminių kviečių gali būti 300 000 km šaknų, tiekiančių šiai kultūrai vandenį ir maistines medžiagas. Gerai išvystyta šaknų sistema – tinkamos dirvožemio struktūros rezultatas ir ji labai svarbi aukštam derlingumui.

Šaknys įtvirtina augalą dirvožemyje ir tiekia jam vandenį ir maistines medžiagas. Augalo šaknų sistemos forma ir išvaizda paprastai iš anksto nulemta genetiškai, kaip lapai ir stiebai dirvos paviršiuje.  Tačiau aplinkos sąlygos dirvožemyje (smėlis, molis ir kt.) riboja šaknijimąsi. Gerai nusausintame molžemyje su tinkama dirvožemio struktūra, kai kurių augalų šaknys gali siekti 2–3 metrų gylį.

Dvi skirtingos sistemos

Dviskilčių augalų, pvz., aliejinių augalų, šaknų sistemą sudaro pagrindinė šaknis ir atsišakojančios šoninės šaknys.

Vienskilčiai augalai, pavyzdžiui javai, turi 3–5 pirmines šaknis, kurios išauga iš dygstančios sėklos ir pridėtines šaknis, susiformavusias iš apatinių stiebo dalių. Maždaug už 20–30 cm nuo neišsišakojusių šaknų pradžios, toliau augalo šaknys pradeda labai šakotis į šonus.

Didelis greitis, bet ribotas stiprumas

Šaknys, jų sparčiausio augimo laikotarpiu, skverbiasi dirvožemio profilyje maždaug 0,5–3,0 cm/parą greičiu. Tačiau šaknų augimas priklauso ir nuo plyšių ir skylių dirvožemyje, nes jų galimybės pačioms formuoti sau kanalus gana ribotos. Drėgname dirvožemyje šaknies galiukas gali nustumti dirvožemio daleles, bet sausame dirvožemyje šaknys priverstos prisitaikyti prie porų, kurių skersmuo didesnis už jų pačių. Mechaninis pasipriešinimas dirvožemyje atsispindi šaknies galiuko sustorėjimu ir išsišakojimais. Šaknys ir sliekai padeda vieni kitiems, nes šaknys naudoja sliekų kanalėlius, o sliekai naudojasi senais šaknų kanalėliais, rausdamiesi dirvožemio profilyje.

Ploni siūleliai

Šaknys labai veiksmingai iš dirvožemio siurbia maistines medžiagas ir vandenį. Ant paties šaknies galiuko yra šaknies šalmelis, o už jo yra zona, kurioje ląstelės dalijasi ir pailgėja. Už galiuko yra zona su plonais šakniaplaukiais, kurių skersmuo apie 0,01 mm, ilgis apie 1–10 mm. Šakniaplaukiai labai padidina šaknų gebėjimą siurbti vandenį ir maistines medžiagas. Kviečio šaknis, kurios skersmuo apie 0,5 mm, šakniaplaukių dėka gali padidinti absorbuojantį paviršių iki 5 cm2 vienam cm šaknies ilgio. Šakniaplaukiai išskiria gleives, kad dar sustiprintų sąlytį su dirvožemiu.

Ploni šaknų siūleliai

100 metrų viename litre dirvožemio

Šaknų sistemos veiksmingumas, įsisavinant vandenį ir maistines medžiagas, priklauso nuo gebėjimo įsiskverbti į dirvožemį, ir šis rodiklis dažnai vertinamas šaknų ilgiu viename cm3 dirvožemio. Paprastai javams nustatoma 10 cm šaknų/cm3  dirvožemio armenyje, o 1 metro gylyje, podirvyje šis rodiklis sumažėja iki 0,1 cm šaknų/cm3 dirvožemio. Tai reiškia, kad viename armens litre yra 100 metrų šaknų, o viename podirvio litre, 1 metro gylyje dirvožemio profilyje, yra tik 1 metras šaknų. Šaknų ilgis ploto vienetui taip pat įspūdingai didelis. 

Kiekvienas, stovintis viename kvadratiniame metre cukrinių runkelių lauko, po savo kojomis turi maždaug 10 km šaknų. Žieminių kviečių šaknų tankis netgi dar didesnis – 30 km šaknų vienam kvadratiniam metrui. Tai reiškia, kad vienas hektaras žieminių kviečių aptarnaujamas 300 000 km šaknų po dirvos paviršiumi.

Žodynas:

Dviskilčiai = Augalai, dygstantys iš sėklos, išleidžiančios daigą su dviem sėklos lapeliais (skilčialapiais), pvz., aliejinių augalų sėklos, žirniai, pupos, sėmeniniai linai, cukriniai runkeliai ir kt.

Podirvis = Podirvis – dirvos profilio dalis tiesiai po armens sluoksniu, kurios dažniausiai nepaveikia įprastas dirvos dirbimas arimo gyliu, tačiau kartais jis įdirbamas giliuoju purenimu. Riba tarp armens ir podirvio dažniausiai aiškiai pastebima ariamoje dirvoje, kaip armens padas, kur plūgo noragai ir padangos slydimas suslegia dirvožemį.

Vienskilčiai = Augalai, dygstantys iš sėklos, išleidžiantys daigą tik su vienu sėklos lapu (skilčialapiu), pvz., žolės ir javai.

Sužinokite daugiau