Dirvožemio vanduo

Augalams prieinamo vandens kiekį dirvožemyje nulemia dirvožemio porų skersmuo. Svarbu vengti dirvos suslėgimo, užspaudžiančio poras ir sumažinančio vandens prieinamumą.  Priemolyje yra apytiksliai 20 mm augalams prieinamo vandens 10–tyje cm dirvožemio, bet, kiek jo gali pasisavinti augalai, priklauso nuo šaknų gylio ir šaknų persipynimo.

Anksti pavasarį, nutirpus sniegui arba po smarkaus lietaus, dirvožemis gali pasiekti savo maksimalią vandens talpą , tai reiškia, kad visos poros bus pripildytos vandens.  Kai dirvožemis pradžiūsta, o vanduo nudrenuojamas natūraliu būdu arba per giliau paklotą drenažą, tuomet dirvožemis pasiekia savo lauko talpą.

Tuščios didelės poros

Šioje lauko talpos būklėje iš bent kiek didesnių porų išteka vanduo ir prisipildo oru, o mažesnės poros vis dar lieka pripildytos vandens. Kuo poros yra arčiau paviršiaus dirvos profilyje, tuo labiau tikėtina, kad jos bus užpildytos oru. Dirvoje, kurioje 50 proc. sausos medžiagos ir 50 proc. porų, esant lauko talpai, apie 10–20 proc. dirvožemio tūrio užpildyta oru, o 30–40 proc. – vandeniu.

Skersmuo - lemiamas veiksnys

Augalams prieinamas vanduo, esantis dirvožemio porose, – tai skirtumas tarp lauko talpos ir ilgalaikio vytimo taško.

Būtent vandeniu užpildytų porų skersmuo (žiūrėkite lentelėje) nulemia, kaip lengvai ar sunkiai, šaknims pavyksta išgauti vandenį iš dirvožemio. Poros dirvožemyje – jos granuliometrines sudėties ir struktūros pasekmė.

  Vandens ištraukimo jėga (‚šaknų siurbimas‘) vandens stulpo aukščio metrais (mvs)

Ekvivalentinis porų skersmuo(mm)

 Lengvai prieinamas

 1-6  0.03–0.005
 Prieinamas  6-50  0.005–0.0006
 Šiek tiek prieinamas  50-150

 0.0006–0.0002

 Neprieinamas  >150

 < 0.0002

 Šaltinis: Kerstin Berglund, Švedijos žemės ūkio universitetas

Šakniaplaukių poroje iliustracija

Šakniaplaukiai poroje

1) Šakniaplaukiai 

2) Dirva 

3) Vanduo

Būtent porų skersmuo nulemia, ar stiprūs ryšiai porose tarp vandens ir paviršių. Kuo mažesnis skersmuo, tuo stipriau  yra sujungtas vanduo ir tuo sunkiau jį išsiurbti šaknims. Galiausiai šakniaplaukiai pasiekia savo ribą ir daugiau nebegali ištraukti vandens iš siaurų porų.

Vanduo didesnėse porose pasiekiamas lengvai, tačiau, mažėjant porų skersmeniui, palaipsniui augalas išnaudoja vis daugiau energijos, kad sugertų vandenį, kaip parodyta paveiksle "Šakniaplaukiai porose". Galutinė riba yra ilgalaikis vytimo taškas, kai šaknų siurbimo jau nebepakanka išgauti vandenį iš dirvožemio porų ir augalas vysta. Vis dėlto, praktiškai augalas negali įsisavinti viso vandens dar iki pasiekdamas ilgalaikį vytimo tašką ir pasiduoda dar gerokai anksčiau iki jo.

Priežastis – šaknų gylis

Vandens kiekį, kurį gali sugerti augalas, nulemia šių veiksnių derinys:

  • Augalui pasiekiamo vandens kiekis (žiūr. lentelę)
  • Šaknų gylis dirvos profilyje
  • Šaknų persipynimas dirvožemyje
 Dirvožemio tipas Augalams prieinamas vanduo (mm), tenkantis 10 cm dirvožemio sluoksniui
 Smėlis  apie 10
 Dulkiškas  apie 20–25
 Priemolis  apie 20
 Rudasis molžemis  apie 10–15

Šaltinis: Kerstin Berglund, Švedijos žemės ūkio universitetas

Šie trys veiksniai kartu nurodo biologinio vytimo taško tipą. Šiame kontekste ūkininkui svarbu žinoti, kad dirvos suslėgimas gali pakenkti vandens tiekimui pasėliams. Jei slystantys ratai suspaudžia dideles dirvožemio poras, tai kliudo įsigerti vandeniui ir silpnina dirvožemio gebėjimą tiekti augalams jiems prieinamą vandenį.

Žodynas:

Granuliometrinė sudėtis = Dirvožemio granuliometrinė sudėtis reiškia skirtingo vidutinio skersmens mineralinių dalelių proporcijas, t.y. visų pirma santykiniai smėlio, dulkių ir molio kiekiai, pagal lentelę "Dalelių dydžio pasiskirstymas", esančią Dirvožemį sudarantys blokai

Ilgalaikio vytimo taškas = kai vanduo dirvožemyje sujungtas tokiais ryšiais, kad vandens ištraukimo jėga viršija 150 metrų vandens stulpo aukščio (1500 kPa), šaknys jo jau nebegali sugerti. Ši riba vadinama ilgalaikiu vytimo tašku ir apibūdina vandens, laikomo porose sąlygas, kai porų skersmuo mažesnis nei 0,0002 mm.

Lauko talpa = esant lauko talpai, laisvas vanduo yra nudrenuotas iki maždaug 1 m gylyje pakloto drenažo. Todėl ši būklė dažnai vadinama drenažo pusiausvyros būkle, nes vanduo nebeteka į drenažo vamzdžius/griovius. Esant lauko talpai, dirvos profilyje virš drenažo, didelėse porose yra oras, nors smulkios poros vis dar užpildytos vandeniu.

Maksimali vandens talpa = esant maksimaliai vandens talpai, visos poros užpildytos vandeniu  – kaip, pvz., žemiau gruntinio vandens lygio arba nutirpus sniegui, arba po smarkaus lietaus.

Sužinokite daugiau