Vykdydamos bendrą projektą Šiaurės Danijoje, Väderstad ir Valtra atlieka lauko bandymus, kad dar labiau išplėstų ribas ir pasidalytų praktine patirtimi. Viename ūkyje skirtingi TopDown darbo zonų nustatymai išbandomi įvairiomis dirvožemio sąlygomis.
Lauko tyrime TopDown dirba žemę pagal žemėlapį, kuriame kiekviena universalaus skutiklio darbo zona nustatoma atskirai. Todėl kiekvienam bandymo laukeliui reguliuojamas lėkščių, noragų, lyginimo lėkščių darbinis gylis ir tankinimo volo spaudimas. 32 m pločio laukeliuose dirvožemis yra skirtingų tipų ir tokiomis sąlygomis galima patikrinti, kurie nustatymai optimalūs tam tikrai lauko būklei.
– Lauko tyrimo tikslas yra nustatyti optimalius universalaus skutiklio darbo zonų parametrus, siekiant maksimaliai padidinti pasėlių derlių. Be to, norime pagilinti supratimą apie skirtingo žemės dirbimo gylio ir struktūros atstatymo lygio poveikį pasėlių sudygimui įvairių tipų dirvožemyje,– sako Nina Pettersson, Väderstad vyriausioji agronomė.
Po priešsėjinio dirbimo bandymų laukas bus užsėtas žieminiais kviečiais. Väderstad ir AGCO korporacijos agronomai šį rudenį stebės dygimą ir ankstyvą želmenų pasirodymą, o ateinantį pavasarį įvertins pasėlių augimą ir dirvožemio suslėgimo lygį. Kitais metais nukūlus derlių, bus surinkti derliaus duomenys.
Atliekant bandymus lauke, iš traktoriaus buvo nuskaityti degalų sąnaudų ir lauko efektyvumo duomenys.
– E-Services sistemos įdiegimas į TopDown ir Opus leidžia naudoti skaitmeninius žemėlapius, pagal jų duomenis automatiškai koreguojant skutiklio nustatymus važiavimo metu. Tai reiškia, kad ūkininkas prieš išvažiuodamas į lauką gali užprogramuoti, kaip atskiros darbo zonos: lėkštės, noragai, lyginimo lėkštės ir tankinimo volas, turėtų veikti konkrečiose lauko vietose,– sako Wolfram Hastolz, Väderstad žemės dirbimo technikos komercijos vadovas, ir tęsia:
– Sprendimai gali būti pagrįsti, pvz., dirvožemio tipų žemėlapiu, derliaus žemėlapiu arba paties ūkininko patirtimi apie lauko charakteristikas. Traktoriaus kabinoje žemėlapis įvedamas į traktoriaus ISOBUS terminalą, kuris vėliau prisijungia prie Väderstad E-Control sistemos, kad perimtų technikos valdymą.
Daugelio laukų ribose dirvožemio sąlygos būna skirtingos. Sunkesni dirvožemiai dažnai lemia iššūkius ruošiant sėklų guoliavietę, o kai kurie lengvesni dirvožemiai linkę savaime susislėgti, todėl reikalauja intensyvesnio įdirbimo. Dažnu atveju visų tipų dirvožemiai lauke dirbami vienodai. Pritaikant žemės dirbimą prie dirvos sąlygų, atsiranda galimybė pagerinti dirvožemio sveikatą, taupyti dyzeliną ir gauti tą patį derlių.
– Dirvožemis neturėtų būti dirbamas nei per daug, nei per mažai. Pritaikydami žemės dirbimą prie realių poreikių, užtikriname kuo mažesnį jo išjudinimą. Taip sumažinamas galimas neigiamas žemės dirbimo poveikis, pvz., anglies dioksido nuostoliai, drėgmės išgarinimas ir erozija,– tvirtina Nina Pettersson, Väderstad vyriausioji agronomė.
Žemės dirbimo pagal žemėlapį tyrimas lauko sąlygomis bus tęsiamas, o rezultatais bus dalijamasi atvirai.