Paviršius žymiai svarbesnis už gylį

Kaip rodo bandymai skirtingame gylyje molinguose dirvožemiuose, purenimo poreikis žieminiams kviečiams yra stipriai pervertintas. Seklaus įdirbimo apie 10 cm gylyje visiškai pakanka, be to, taip sutaupoma degalų. Bearimėje žemdirbystėje svarbesnis faktorius yra lygus dirvos paviršius ir sėjamosios pajėgumas įterpti derliaus atliekas.

Beariminis dirbimas taikomas pirmiausiai norint sutaupyti laiko ir pinigų. Paprastai didesnio pelno tikimasi iš žieminių kultūrų pasėlių nei vasarinių kultūrų. Žieminiai kviečiai labai tinkami minimalaus dirbimo sistemose. Tačiau didelė problema kyla dėl ligų paplitimo per augalines atliekas, paliktas dirvos paviršiuje. Priešsėliui naudojant javus, žieminių kviečių derlius yra mažesnis beariminėje sistemoje. Tačiau priešsėliu auginant žirnius ar aliejinius augalus, derlius yra paprastai vienodas tiek arime, tiek beariminėje dirbimo sistemoje.

Vidutinis gylis - 15 cm

Dirbant sekliai be arimo, dirvožemis neišpurenamas ir viršutinis dirvos sluoksnis yra labiau suslėgtas. Tai galima ištaisyti kultivuojant didesniame gylyje. Tačiau tuomet padidėja degalų sąnaudos ir traktoriaus galios poreikis. Bandymai, pvz. vidutiniame priemolyje rodo, kad seklaus įdirbimo (iki 10 cm gylyje) metu sutaupoma nemažai degalų. Tuo tarpu įdirbant giliai (iki 20 cm gylyje) degalų sunaudojama daugiau, nei ariant, jei važiuojama lauku daugiau nei vieną kartą. Tad balansinis gylis, kuriame kultivuojant dviem važiavimais sunaudojama tiek pat dyzelino, kaip ir ariant, yra maždaug 15 cm.

Seklaus įdirbimo privalumai

Ar įdirbant giliau padidėja derlius? Lentelėje žemiau parodytas santykinis derlius pasirinkus skirtingą dirbimo gylį, Švedijoje atlikus lauko bandymus 2006-2011 m. Vidutinis visų pasėlių derlius buvo nežymiai mažesnis beariminėse sistemose nei arime (A). Tačiau skirtumas tarp gilaus (B) ir seklaus (C) įdirbimo buvo labai nereikšmingas. Daugelio pasėlių bandymų rezultatai panašūs, taip pat ir žieminių kviečių, - gilesnis įdirbimas derliaus nepadidino. Pastebėta tam tikra tendencija, kad didesnis įdirbimo gylis didina derlių lengvesnėje dirvoje ir mažina derlių sunkioje dirvoje. Tai logiška, nes lengvesnę dirvą apskritai reikia daugiau purenti.

Swift in field
Noraginis skutiklis Swift 560

Pervertintas purenimo poreikis

Didesnis įdirbimo gylis retai didina derlių, nepaisant didesnio mechaninio pasipriešinimo šaknų vystymuisi bearimėje žemdirbystėje. Purenimo poreikis, pasirodo, yra mažesnis, nei iki šiol manyta. Tačiau būna atvejų, kada verta padidinti įdirbimo gylį, pvz. kovojant su daugiametėmis piktžolėmis, pvz. varpučiu ar usnimi. Taip pat būtina įdirbti giliau siekiant geriau paruošti sėklų guoliavietę arba pavasarį sėjant, jei kombainas palikęs gilias vėžes.

Sukurti geras sąlygas sėjai ir sudygimui

Beariminėje sistemoje sėja gali sukelti problemų, jei paviršiuje paliktas didelis derliaus atliekų kiekis. Tokiu atveju reikia pasirinkti tokį įdirbimo gylį, kad įmaišyti derliaus atliekas. Įdirbimo gylis neariant turi būti parinktas taip, kad būtų sudarytos geros sąlygos sėjai ir sudygimui - gerai įmaišytos derliaus atliekos ir lygus dirvos paviršius. Skutiklio darbinio gylio padidinimas, siekiant išpurenti dirvą, yra retai pagrįstas, ypač sunkioje dirvoje.

Jokių gilaus įdirbimo privalumų

Įdirbimas

Santykinis derlius,
A-D metodai
Santykinis derlius,
A-C metodai
    A. Plūgas   100   100
    B. Noraginis skutiklis, 10-20 cm   98,8   98,0
    C. Noraginis skutiklis, 5-10 cm   99,2   99,5
    D. Lėkštinis skutiklis, 5-10 cm   96,8   -
Bandymų skaičius
  55   93

Lentelė: santykinis derlius (arimas=100) be arimo skirtinguose gyliuose, visas bandymų laikotarpis (2006-2011), skirtingi pasėliai

Pirmame stulpelyje rodomi bandymai, kuriuose naudotos viso dirbimo formos (A-D). Antras stulpelis rodo bandymus pasirinkus skirtingą dirbimo gylį (A-C metodai). kaip lėkštinis padargas naudotas lėkštinis skutiklis (3-7 cm) su tankinimo volu; bandymams naudotas Väderstad Carrier.

Tekstas: Johanas Arvidssonas, SLU