Intensyvus žemės dirbimas – vienintelis ekologinio ūkio ginklas nuo piktžolių

Užsiimti sėklininkyste nėra lengva, o ekologinė sėklininkystė kelia dar daugiau iššūkių. Didžiausias iš jų – piktžolės. Kad jos būtų sunaikintos, laukai įdirbami ne kartą, ir net ne du. „Pravažiavome kartą, laukiame 5–6 dienas, daiginame piktžoles, tada važiuojame dar kartą. Turime sunaikinti kuo daugiau dygstančių piktžolių, kurių dirvos paviršiuje vos baltas siūlelis įžiūrimas“, – pasakoja ūkininkas ir didžiuodamasis sako, kad ūkyje nėra varpučių. Pavyksta juos išnaikinti intensyviu žemės dirbimu.

Pasak jo, sudygus augalams, dar purenama ir akėčiomis 2–3 kartus, kol padargas nepradeda guldyti kultūrinių augalų pasėlio. „Ir tai dar ne viskas – ravime ir rankomis. Vorelė mergaičių, dažniausiai moksleivių, praeina vieną-du kartus per ekologinius sėklinių augalų pasėlius, ieškodamos piktžolių. Vadiname tai selekciniu darbu, – apie kovos su piktžolėmis specifiką kalba Algirdas. – Visa tai užima daug laiko ir kainuoja, o derlius užauga gerokai mažesnis negu chemizuotame ūkyje. Dar atsisijoja smulkioji frakcija, kuri sunaudojama pašarams. Dėl to ir sėklų savikaina gaunasi tokia didelė“.

Algirdas pastebi, kad pastaruoju metu neigiamas klimato kaitos poveikis žemės ūkiui vis stipresnis. Sausros arba liūtys kiša koją bet kokioms technologijoms ir griauna bet kokius planus. Norint spėti darbus atlikti laiku, technikos parke turi būti itin našios, galbūt ne pagal poreikius, mašinos. Tačiau net ir viską padarius tvarkingai, optimaliais technologiniais terminais, gamtos negandos kartais neleidžia džiaugtis gerais rezultatais.

Laurikiečių technikos parkas, ypač žemės dirbimo, nemažas. „Turime ir diskinių, ir noraginių, ir gilaus dirbimo padargų. Esame išbandę įvairių gamintojų žemės dirbimo agregatus. Tobula visomis prasmėmis mašina dar nesukurta, tačiau kai kurių kompanijų gaminamos technikos kokybė tikrai geresnė nei kitų“, – lygina mašinas Algirdas. Vienos iš kokybiškesnių, anot jo, švediškos mašinos: „Skandinavai jei daro, tai daro gerai“. Žemės dirbimo technika ekologiniame sėklininkystės ūkyje užima labai svarbią vietą, nes tik intensyviai įdirbant žemę, pavyksta sunaikinti piktžoles ir užauginti švarias sėklas.

Pasak Algirdo, žemė purenama tiek, kiek reikia. Vos tik piktžolių galvos pradeda lįsti, ginkluojamasi skutikliais ir į laukus. Didžiausia krūvis tenka 2012-aisiais įsigytam 5,6 m darbinio pločio Väderstad Swift 560 noraginiam skutikliui. „Tada užsisakėme pabandyti jį kelioms dienoms. Pamatėme, kaip dirba. Gražu žiūrėti, našumas geras, kodėl gi neįsigijus“, – prisimena ūkio šeimininkas. Iki tol gilesniam skutimui buvo naudojamas keturmetris Väderstad TopDown 400, tačiau jo pločio nebepakako darbus padaryti greitai.

Pasak skutikliu Swift 560 dirbančio operatoriaus Ylando Žukausko, padargas žemės dirbimo sistemoje naudojamas labai dažnai, ypač rudenį. Juo rudenį pirmą kartą skutama 7–10 cm, antrąjį – apie 12, o trečiąjį – iki 18 cm gyliu. „Po rudeninio arimo skutikliu labai gerai palyginama dirva, be to, tuo pačiu dar ir naikinamos pradedančios dygti piktžolės. Nepraėjus savaitei, vos išsikala nauja piktžolių banga ir vėl su juo važiuojame“, – apie padargo pritaikymą pasakoja Y. Žukauskas.

 
Ylando Žukausko teigimu, skutiklį Väderstad Swift paprasta ir prižiūrėti (vos keli tepimo taškai), ir juo dirbti, nes gylis reguliuojamas hidrauliškai, o su darbiniu greičiu neeksperimentuojama. Kad technika nepatirtų per didelės apkrovos stengiamasi važiuoti apie 10 km/val. greičiu. Per dieną pavyksta įdirbti 40–50 ha plotą.

Pabiroms daiginti paprastai naudojami diskiniai skutikliai, tarp jų ir švediškas Carrier skutiklis. „Kokiu padargu ir kokiu gyliu įdirbti dirva, sprendžiama pagal aplinkybes. Kartais diskinių iš viso nenaudojame, skutame tik su Swift. Noraginį skutiklį pirmam sekliam skutimui renkamės tada, kai drėgna, kad nesilaikytų vanduo“, – aiškina ūkininkas, pridurdamas, kad ekologinėje ūkio dalyje visada paskutinis padargas, kuriuo įdirbami laukai, yra plūgas.

Ūkio šeimininkas labai gerai vertina kietmetalio Marathon kaltelius, kuriais dirbama jau trečiąjį sezoną. „Žemė ūkyje ne iš lengvųjų, daug akmenų, todėl detalės dyla sparčiau nei ūkininkaujant kitose vietovėse. Tvirtesni kalteliai – atradimas mums. Su vienu jų komplektu įdirbame 1 300–1 400 ha, anksčiau paprastus kaltelius reikėdavo keisti jau 250–300 ha“, – patikslina Y. Žukauskas, pridurdamas, kad sutaupoma ne tik išlaidų, bet ir laiko, nes juos pakeisti užtrunka.

Kompanija Väderstad noraginius skutiklius Swift Lietuvoje pristatė 2010-aisiais. Pasak Lietuvos įmonės pardavimų vadybininko Manto Orlos, padargo konstrukcija yra ypatinga dėl kelių išskirtinių sprendimų. „Atstumas tarp noragų 19,3 cm (įprastai būna 30 cm), tad nebūtina jų labiau įgilinti, norint išjudinti žemę, – aiškina specialistas. – Dėl MixIn verstuvių, kurios žeria žemes ir augalų likučius į priekį, o ne į viršų, kaip įprasta kituose skutikliuose, maišymo ir trupinimo poveikis padvigubėja“.

„Swift noragai labai efektyviai maišo iki 20 cm darbiniame gylyje. Jie vibruoja iki 100 kartų per sekundę dažniu, todėl dirva labai gerai trupinama, be to, mažiau dyla kalteliai. Pasak M. Orlos, švedų inžinieriams pavyko sukonstruoti gana lengvą padargą, nes ant vienos rėmo sijos sumontuoti du noragai. „Tokio darbinio pločio kitos konstrukcijos skutikliui reikėtų apie 500 AG traktoriaus, o Swift užtenka 360 AG mašinos“, – privalumus vardija vadybininkas.

Manto Orlos teigimu, Swift renkasi ūkiai, kuriems reikia lengvesnio skutiklio, kuriuose dirvos linkusios kaupti drėgmę. Skutiklis pasiteisina smėlingose, molingose dirvose, durpynuose, tuomet, kai norima paskatinti drėgmės garavimą. „Dėl apgalvoto skirtingo ilgio noragų (vienas ilgesnis kitas trumpesnis) išdėstymo jis puikiai susidoroja su gausiomis augalų liekanomis, esant dideliems derliams“, – skutiklio konstrukciją komentuoja M. Orla.

Per pastaruosius metus Väderstad Swift buvo dar patobulintas. Padidintas darbinių pločių pasirinkimas (gama apima nuo 4 iki 8,7 m), įrengta darbinio gylio reguliavimo iš kabinos sistema. Be to, be volo su galine prikabinimo sija papildomai galima užsisakyti galines aketėles ir spyruoklines lystes. Pasak M. Orlos, visi seniau įsigyti agregatai gali būti atnaujinti šiandien siūloma įranga.

Kaip ir kodėl pasirinko sėklininkystę, Algirdas gali ilgai pasakoti. Ūkis kūrėsi tais laikais, kai kūrėsi visų sričių žemės ūkio verslas. Augo ir mokėsi visi, viskas buvo nauja, nežinoma ir daroma pirmą kartą. „Pirmieji šalyje pasėjome 00  tipo veislės rapsus. Pavyko užauginti, deja, neturėjome tinkamų sandėlių jiems laikyti ir sėklos tiesiog supelijo. Įdomūs buvo laikai, įdomu buvo ir ūkininkauti. Daug dalykų nežinojome ir daug mokėmės, gaila, bet nemažai teko išmokti iš savo klaidų“, – pastebi ūkio šeimininkas. Pasak jo, dabar besikuriantiems ūkininkams ir paprasčiau, ir lengviau, bet galbūt ne taip įdomu.

Laurikiečiai augina įvairių rūšių augalų sėklas: avižas, žirnius, miežius, kviečius, kvietrugius, rugius, dobilus, motiejukus, daugiametes žoles, kanapes. Algirdas priduria, kad ekologiškai kanapės auginamos aliejui spausti, o įprastai – sėklai. Ir chemizuotoje, ir ekologiškoje ūkio dalyse Algirdas laikosi vienos griežtos taisyklės – vieną kartą per penkis metus tame pačiame lauke turi būti auginami azotą kaupiantys augalai, pavyzdžiui, dobilai. Ūkininkai jau 10 metų sėja įsėlius. Vos tik nuimamas derlius laukai skutami ir skubama pasėti garstyčias. Paprastai jos užskutamos, o jei užauga didesnė, pirma susmulkinamos, o paskui tik užskutamos.

Sėklinių augalų auginimo technologija yra labai specifiška. Veislės grynumą pavyksta išgauti tik ketvirtaisiais auginimo metais. „Pasitaiko, kad net penktaisiais metais išlenda kažkada auginta veislė. Parduodamai sėklai keliami labai aukšti reikalavimai, turime pateikti produkciją be jokių priemaišų, todėl labai stengiamės užauginti švarias sėklas“, – tikina A. Laurikietis.

Nuo šalčio nukentėjusius žiemkenčių plotus negalima atsėti kitos veislės vasariniais, tad dėl to nukenčia derliai. Pasak Algirdo, įprastame ūkyje dėl nepalankų sąlygų padarytos žalos nereikia sukti galvos – iššąlę arba užmirkę plotai tiesiog atsėjami kitos veislės augalais. „Šioje srityje yra specifinių niuansų ir nieko kitaip negalime daryti“, – tvirtina ūkio šeimininkas.

Sužinokite daugiau