Technikos parke – įvairioms technologijoms skirtos mašinos

Telšių rajone ūkininkaujančių Skiočių technikos parkas kiekvienais metais pasipildo vis nauja kompanijos Väderstad mašina. Ūkininkai tikina, kad tai technika, kuri pati sau rašo labai geras rekomendacijas. „Turime penkis švediškus agregatus ir nė vienas iš jų nenuvylė. Väderstad – specializuotas gamintojas, kuris visą dėmesį skiria žemės dirbimo ir sėjos mašinų gamybai. Tai kelia pasitikėjimą, – sako Daivaras Skiotys. – Be to, gera ir kitų žemdirbių darbo su šiomis mašinomis patirtis, tad kam eksperimentuoti?“

Apie 800 ha plotą dirbantys telšiškiai, apsidrausdami ūkio technikos parką komplektuoja įvairioms žemdirbystės sistemoms skirtomis mašinomis. „Klimatas šiltėja, orai prastėja, darbų atlikimo terminai vis dažniau spaudžia į kampą, tad reikia turėti ne tik našias, bet įvairioms technlogijoms skirtas ir skirtingomis sąlygomis galinčias dirbti mašinas“, – pabrėžia Daivaras, ūkininkaujantis kartu su broliu Žygimantu ir tėvu Alvydu. Tris savo ūkius sujungę Skiočiai augina dar 90 melžiamų karvių.
Kiekvienas iš jungtiniame ūkyje dirbančių šeimos narių turi savo pareigas: vyriausias iš Skiočių, 1995-aisiais ūkininku tapęs Alvydas rūpinasi gyvuliais, Žygimantas tvarko buhalterinius reikalus, jam tenka per darbymečius sėsti ir į traktorių, o Daivaras atsakingas už darbus laukuose. „Tačiau techniką renkamės visi. Labai naudinga tėvelio patirtis. Sprendimą priimame tik bendrai sutarę“, - tvirtina broliai. Vyresnysis iš brolių Daivaras ūkininkauja jau aštuonerius, o Žygimantas prie šeimos verslo prisijungė prieš ketverius metus.

Minimalus žemės dirbimas sutaupo daug laiko

Kaip ir dauguma Lietuvos žemdirbių, Skiočiai augina tradicinius augalus: per 300 ha žieminių, apie 100 ha – vasarinių kviečių, apie 100 ha – vasarinių miežių, apie 150 ha žieminių rapsų, apie 60 ha – žirnių „Pievos užima 70, o kukurūzai – 20 ha. Dar sėjame žieminių miežių, nes juos galima anksti nukulti ir be didelės skubos pasiruošti laukus žieminių rapsų sėjai“, – priduria Daivaras.
Jis pastebi, kad kiekvienas sezonas vis kitoks, tačiau viena tendencija nesikeičia: javapjūtės, dirvos ruošimo ir sėjos terminai kasmet trumpėja, nes dangus vis dažniau tada, kai reikia važiuoti į laukus, prapliumpa lietumi. Pasak Daivaro, ūkyje daug metų buvo dirbama tradiciškai: dirvos ariamos, paskui kultivuojamos, ir tik tada sėjami augalai. Išaugus plotams, atlikti darbus optimaliais terminais tapo labai problematiška. Įdirbti žemę plūgu užima daug laiko, kuris dabar, kai oro sąlygos tokios permainingos, tapo aukso vertės. Prieš kelerius metus ūkininkai ėmė keisti žemdirbystės sistemą ir atnaujinti techniką minimalaus žemės dirbimo mašinomis: 2015-aisiais įsigijo lėkštinį 4,10 m darbinio pločio Vädersad Carrier L 425 skutiklį, kuriuo skutamos dirvos pabiroms sudaiginti ir lyginami arimai, o šiemet pirktu noraginu 5 m darbinio pločio skutikliu Väderstad TopDown 500 bandoma iš dalies pakeisti plūgą. „Planuose pusė ploto įdirbti giliau noraginiu skutikliu, pusę – arti. Labai reikėjo universalesnio padargo, kuriuo būtų galima dirbti ir sekliau, ir giliau. Buvo labai aktualu laiku rudenį paruošti dirvą rapsų sėjai“, – akcentuoja Daivaras, pridurdamas, kad nespėjus iki rugpjūčio 26 d. pasėti žieminių rapsų, kiekviena pavėluota sėjos diena derlių sumažina po 100 kg/ha.
Pasak vyresniojo brolio, šiemet rapsai pasėti keliomis dienomis vėliau optimalaus termino, tačiau drėgmės buvo pakankamai, todėl augalai gerai sudygo. Rapsų sėjai vienas iš 50 ha ploto laukas po kombaino buvo nuskustas lėkštiniu skutikliu. Antrą kartą įdirbtas Vädersad TopDown 500 skutikliu iki 26 cm gyliu. Anot jo, didelis šio skutiklio privalumas – priekinėje dalyje esanti lėkščių sekcija, kuri gerai susmulkina grumstus ir augalų likučius. „Šiemet būtų pravertusi ant skutiklio montuojama smulkiasėklių augalų sėjamoji Biodrill, nes rapsų sėjos terminai labai spaudė. Tikėtina, kad ją ateityje įsigysime. Šiek tiek vėluodami, bet pasėjome su Väderstad Rapid 400C sėjamaja“, – pasakoja Daivaras. „Švediška sėjamoji labai naši ir gerai išlaiko sėjos gylį. Ja sėjame ir kartu įterpiame trąšas, važiuodami net 14 km/val. greičiu“, – mašinos darbu patenkintas ūkininkas.

<p>2017 m. su naujuoju Vädersad TopDown 500 Skiočiai įdirbo iš viso 180 ha. Rudenį jis dirbo rekordiniu tempu. Kviečiams dirvos buvo įdirbamos iki 24 cm gyliu.</p>

Su padargu reikia susipažinti

Skiočiai nepuola stačia galva įnaujoves. Ir minimalaus žemės dirbimo jie neskubėjo taikyti, kol gamta ir ūkio plėtra neprivertė ieškoti efektyvesnių ūkininkavimo būdų. Daivaras sako, kad bet kokią technologiją, prieš ją taikant, ir bet kokią naują mašiną, prieš išvažiuojant su ja į lauką, reikia gerai išnagrinėti, įvertinti visus privalumus bei trūkumus, ir numatyti blogiausią scenarijų. „Darbai gerokai paspartės, įdirbant žemę noraginiu skutikliu, tačiau reikia susitaikyti su tuo, kad teks kelis kartus purkšti nuo piktžolių. Juo  dirbant, agronominių klaidų turi būti kuo mažiau. Pernai, kai buvo sausa, tie, kurie nearė, o giliau skuto, išlošė. Mes ardami išvertėme drėgną luitą į paviršių, išgarinome daug drėgmės, todėl vėliau arimus teko kelis kartus kultivuoti, kad dirvą gerai paruošti sėjai. Išlaidų buvo daugiau, o ir derlius buvo mažesnis“, - prisimena Daivaras. Naujos ūkio mašinos – skutiklioTopDown 500 – debiutą Daivaras vertina gerai: „Jei ne šis skutiklis, dalį laukų nebūtumę spėję paruošti sėjai, tačiau neketiname juo visiškai pakeisti plūgo“. Anot jo, su nauja mašina pirma reikia susipažinti ir didinti minimaliai įdirbamus plotus palaipsniui. Ūkininkas pripažįsta, kad šis padargas gali daug, nes yra universalus: atjungus ar pakėlus atskiras darbines dalis, gali prisitaikyti prie įvairių sąlygų arba atlikti skirtingas operacijas. Tiesa, jį naudoti kaip lėkštinį skutiklį Skiočiai neplanuoja, nes tai būtų neekonomiška.

Neišjungė traktorių variklių penkias paras

Šis rudeninis darbymetis, pasak Daivaro, buvo kaip niekad ekstremalus. „Žiemkenčių sėjai gamta davė labai mažai laiko. Teko penkias paras dirbti dieną naktį. Brolis perimdavo vairą iš traktoriaus operatoriaus devintą valandą vakaro ir dirbdavo iki pat ryto“, - pasakoja Daivaras. Žieminiais rapsais ir kviečiais reikėjo apsėti iš viso 550 ha. Rapsų plotas - 150 ha, iš jo noraginiu skutikliu įdirbta apie 50 ha. Apie 130 ha kviečių taip pat pasėta į minimaliai įdirbtą dirvą, kurioje prieš tai augo rapsai. „Dėl to, kad kviečiai buvo atsėliuojami, likusią jų ploto dalį arėme, kultivavome ir tada sėjome. Spėjome viską, ką suplanavome, pasėti. Kad tik sėklos nesupūtų. Dėl nesiliaujančių liūčių laukai pamažu virsta pelkėmis“, - baiminasi ūkininkas. Pasak Daivaro, jei ne naujas noraginis skutiklis, vargu, ar visi darbai būtų atlikti iki galo. Su Väderstad TopDown 500 dirvos žiemkenčių sėjai paruoštos dvigubai greičiau negu su plūgu. Kad žemė pradžiūtų ir būtų galima įvažiuoti su sėjamąja, arimus reikėjo dar ir kultivuoti. „Kai kurie nespėjo iki užklupusių liūčių pasėti. Mums irgi teko verstis per galvą – arėm abiem plūgais ir dar dirbom noraginiu skutikliu“, - įtemptą darbymetį prisimena ūkininkas.

Väderstad Carrier L skutiklis – tinkamiausia mašina pabiroms sudaiginti

Väderstad Carrier L – 2014-aisiais pristatyta kompanijos Väderstad mašina. Tai lėkštinis skutiklis, ant kurio galima montuoti skirtingo skersmens (51 arba 61 cm) lėkštes. Skiočių ūkyje nuo 2015-ųjų dirba skutiklis su 51 cm skersmens lėkštėmis. Padargas turi Multiset reguliuojamo kampo sistemą, kuri leidžia keisti lėkščių atakos kampą. Pagal dirbamos žemės pobūdį, jos drėgnumą, šiaudų kiekį, diskų pasvirimo kampas gali būti keturių pozicijų – nuo 11 iki 17. Kadangi Skiočių valdose vyrauja sunkios dirvų, jie rinkosi agregatą su plieniniu SteelRunner volu ir CrossBoard Heavy priekine lyginimo lenta. Pasak Daivaro, apie tokio tipo agregatą pabiroms sudaiginti jis mąstęs jau seniai. „Iki tol niekada piktžolių nedaiginome, nes neturėjome tam skirtos technikos. Vienareikšmiškai tai būtina daryti, nes vis dar išlenda prieš 6 metus sėti rapsai. Nors kombainai gerai susmulkina šiaudus, jie nesuyra, kai yra užverčimi plūgu, ir net po kelerių metų atsiaria“, - argumentus skusti dirvas sekliai dėsto Daivaras.
Pasak jo, pasirinktas tokios komplektacijos Väderstad Carrier L 425, kad 200 AG traktorius būtų pajėgus jį traukti arimuose, kad juo būtų galima skusti sekliai pabiroms sudaiginti, ir, jei reikia, įdirbti laukus giliau kviečių sėjai po žirnių. „Lėkštinis skutiklis puikiai tinka arimams įdirbti. Pravažiavus su juo žemė gerai susmulkinama, sutrupinama, o priekinė lyginimo lenta dirvą dar palygina“, - apie lėkštinio skutiklio pritaikymą ūkyje kalba Daivaras. Skiočiai šiemet visus laukus suskuto su Väderstad Carrier L 425 5-6 cm  gyliu pabiroms sudaiginti. Antrą kartą dirvos buvo arba ariamos, arba įdirbamos giliau su Väderstad TopDown 500.
Tik įsigiję lėkštinį skutiklį, Skiočiai bandė keisti lėkščių atakos kampą, priklausomai nuo augalų likučių kiekio: jei jų daugiau, pasvirimo kampą mažindavo, jei mažiau - didindavo. „Taupydami laiką, dabar to nebedarome. Pasirinkome universaliausią antrąją lėkščių atakos kampo (13o) poziciją ir jos nekeičiame, tačiau, kad tokia galimybė yra, labai gerai. Niekas nežino, gal kada nors turėsime laiko ja pasinaudoti ir geriau prisitaikysime prie mūsų žemių“, - padargo konstrukcijos galimybes komentuoja vyriausias brolis. Ūkininkai arimuose su Väderstad Carrier L 425 dirbo, važiuodami 8-10 km/val., o ražienas pabiroms sudaiginti skuto pagal žemės drėgmę – nuo 10 iki 14 km/ val. greičiu. „Jei dirvos sausenės, „gazavome“ labiau, jei drėgnos – dirbome lėčiau“, - brolį papildo Žygimantas.

<p>Rapsai, pasėti į Vädersad TopDown 500 skutikliu iki 26 cm gyliu įdirbtą dirvą.</p>

Kiekviena mašina reikalinga

Skiočių teigimu, tradicinio žemės dirbimo nepavyks visiškai atsisakyti, nes jie verčiasi dar ir gyvulininkyste. Mėšlo kitaip į dirvą neįterpsi, tik jį užardamas. Arti reikia ir tuo atveju, jei kviečiai atsėliuojami. „Nebus taip, kad plūgus paliksime rūdyti. Gal gamta pati privers juos naudoti vis rečiau, jei orai ir toliau bus tokie prasti“, - svarsto Daivaras.
Jis tikina, kad kiekvienas iš turimų padargų labai reikalingas ir atlieka savo darbą. Pirmoji švediška mašina, kurią įsigijo Skiočiai, - volai Rollex 620. Anksti pavasarį jais pravažiuojama per pievas, išlyginami kurmiarausiai, įspaudžiami akmenys, jei reikia, volais lyginami ir arimai. „Antrąją nusipirkome keturmetrę sėjamąją su trąšų įterpimu Rapid 400C. Paskui lėkštinį skutiklį Carrier L 425“, - švediškų mašinų įsigijimo eiliškumą vardija Daivaras.
Jungtiniame Skiočių ūkyje labai praverčia pernai įsigytas kultivatorius NZ Aggressive 600. „Tai buvo mano svajonių mašina“, - šypsosi Daivaras. Kultivatorius labai reikalingas pavasarį iš rudenio suartai dirvai pradžiovinti. Su juo sukultivavus arimus, jei saulėta, po dviejų valandų jau galima sėti. Pasak Daivaro, šį pavasarį kultivatorius dirbo labai intensyviai ir ūkininkai vieni iš pirmųjų rajone balandžio 6 d. pasėjo žirnius. „Nė viena mašina mūsų nenuvylė. Kokio norime rezultato, tokį ir pasiekiame. Tai kokybiška, pagal mūsų poreikius dirbanti technika, kuri dar turi ir išliekamąją vertę“, - vienas kitam antrindami Väderstad mašinų privalumus vardija broliai. Jie nesiekia visiškai pereiti prie neariamosios žemdirbystės. „Ūkio tikslas kuo labiau prisitaikyti prie įvairių sąlygų, būti kuo labiau lankstesniems, prisitaikome kiekvieną padargą pagal konkrečias sąlygas, kurios kasmet vis kitokios. Nors kas nors gali pasakyti, kad turėti tiek technikos - prabanga, bet dėl nepalankių orų, kuo didesnė technikos gama, tuo didesnė tikimybė darbus atlikti optimaliais terminais“, - tikina ūkininkai.

Siekti rekordų – nėra tikslas

Daivaras ir Žygimantas prasitaria, kad laukia tos dienos, kai neliks jokių įsipareigojimų nei bankams, nei Europos Sąjungos fondams. „Kol yra finansinių įsipareigojimų, turime gaminti mažiausiomis sąnaudomis, siekti aukščiausių rezultatų“, - aiškina Daivaras. Šiemet Skiočių derliai buvo palyginti geri: žieminių kviečių kulta – 6-6,5 t/ha (rekordiniais Lietuvai metas derlius siekė 8 t/ha), vasarinių miežių ir kviečių – apie 5-6, žieminių kvietrugių – apie 8, žieminių rapsų – 3,5- 4,5 t/ha.
Daivaras turi savo viziją, kaip ateityje norėtų ūkininkauti: „Pakaktų kulti 5 t/ha, nesinori vaikytis didelių
derlių, nes tada reikia dirbti nepakeliant galvos ir neskaičiuojant valandų. Verstis žemės ūkiu neturėtų
būti našta, gerai turime jaustis ir mes, ir ūkio darbuotojai“.Ir dabar Skiočiai stengiasi nedirbti savaitgaliais, išskyrus darbymečius. Laisvesniu nuo darbų metu darbo diena baigiasi 17 val. „Kol kas esame įsikinkę į darbus, bet ateis ta diena, kai nesijausime pririšti, ramiai ūkininkausime, nepersidirbsime ir visi į darbą eisime, kaip į šventę“, - savo svajone tiki Daivaras.