Neariminis dirbimas

Väderstad skutiklis TopDown laukuose

Nearimis įdirbimas dažnai vadinamas supaprastintu įdirbimu ir, nors tai ne visada visiškai tikslu, jis pakankamai gerai atspindi tokių sistemų tikslus, t.y. sumažinti įdirbimą, lyginant su sistemomis su arimu.

Gilus neariminis dirbimas

Gilus kultivavimas su skutikliu dažnai naudojamas lengvų dirvožemių purenimui:

  • kai į dirvą reikia įmaišyti didelius derliaus likučių kiekius
  • prieš jautrių suslėgimui kultūrų, pvz., aliejinių augalų, žirnių ir cukrinių runkelių, auginimą
  • kai reikia ištaisyti ratų provėžų ir suslėgimo padarytą žalą dirvožemiui

Tam tikslui galima vieną ar du kartus pravažiuoti su universaliu skutikliu TopDown arba vietoj jo – su standžių noragų kultivatoriumi, kaip Cultus, dažnai kartu su lėkštiniu skutikliu, pvz., Carrier.

Po gilaus įdirbimo paliekamas rupesnis paviršius, lyginant su sekliu įdirbimu, todėl sunkiuose dirvožemiuose gali prireikti kelių važiavimų.

Kai kultivuojama tose pačiose gylio ribose, kaip ir įprastas arimas (10–15 cm arba giliau), išlaidos ir degalų sąnaudos, skaičiuojant vienam ha, palyginti didelės ir daugeliu atveju priartėja prie išlaidų sistemose su arimu. Svarbiausias argumentas gilaus supaprastinto įdirbimo naudai, lyginant su arimu, – žymiai didesnis našumas per valandą. Dėl paviršiuje likusių šiaudų atliekų, sumažėjusi erozijos ir plutos suplūkimo rizika, tai dar vienas privalumas.

Rodyti daugiau
Väderstad lėkštinis skutiklis Carrier 500

Seklus neariminis dirbimas

Sekliam supaprastintam įdirbimui šiandien plačiausiai naudojami lėkštiniai skutikliai, pvz., Carrier. Skutikliai su vibruojančiais noragais, tokie kaip Swift, ir tam tikri standžių noragų kultivatoriai taip pat naudojami sekliam įdirbimui, ypač tais atvejais, kai darbinis gylis viršija 6–8 cm. Kai ribotame dirvožemio tūryje reikia įmaišyti didelį kiekį šiaudų, iškyla poreikis papildomai prieš įdirbimą apdoroti derliaus atliekas, jei jos nepašalinamos nuo lauko paviršiaus.

Seklus minimalus įdirbimas leidžia sumažinti išlaidas ir sutaupyti laiko, ypač tai aktualu sunkiuose dirvožemiuose.

Rodyti daugiau

Bendri neariminio dirbimo rezultatai

Dėl nuolatinio seklaus dirbimo, dirvoje gali susiformuoti tankus sluoksnis, panašus į arimo padą, ir todėl daugelyje bearimių sistemų seklus įdirbimas kaitaliojamas su giliu kultivavimu. Tokiais atvejais giliai kultivuojama dažniausiai prieš sėjant suslėgimui jautrius augalus, pvz., aliejinius augalus, žirnius ir cukrinius runkelius. Lengvų dirvožemių struktūra dažnai silpnesnė už molingų dirvožemių ir reikalauja gilesnio kultivavimo, kad derliai nemažėtų.

Šiauduose plintančios ligos, be abejo, vienas iš veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti supaprastintame dirbime, o tinkamai parinkta sėjomaina yra esminė sėkmės sąlyga.

Savaime įsisėjantys augalai – kita didelė problema supaprastinto įdirbimo sistemose. Palankiomis sąlygomis juos galima sudoroti mechaniniu kultivavimu, bet drėgnomis sąlygomis savaime įsisėjančius augalus sudėtinga kontroliuoti, nenaudojant cheminių priemonių. Šiuo atveju sėjomaina taip pat yra svarbus veiksnys. Šliužai gali kelti problemų supaprastintame dirvos dirbime, ypač, jei kultivuojama tik keletą kartų ir sėklų guoliavietės struktūra gerokai rupesnė. Reikia naudoti šliužų gaudykles, ypač tokiuose jautriuose pasėliuose kaip rapsai.

Bendrai, supaprastintas dirvos dirbimas geriausiai tinka sausomis sąlygomis, o drėgnomis gali kelti problemų, susijusių su dirvos paruošimo rezultatais, piktžolėtumu bei savaime įsisėjančiais augalais.

Rodyti daugiau