Dirvos suslėgimas pasireiškia porų užspaudimu, kurios kitomis sąlygomis praleistų vandenį ir orą. Suslėgimas stabdo šaknų augimą ir gali sukelti deguonies trūkumą. Nuo dirvožemio suslėgimo gali labai sumažėti derlius.
Pagal apibrėžimą dirvos suslėgimas reiškia dirvožemio tankio padidėjimą, kai jis spaudžiamas. Kitais žodžiais tariant, dirva darosi tankesnė ir kiekvieno dirvožemio litro masė padidėja, kai suspaudžiamos poros. Dažnai visai nesunku suprasti ir įvertinti dirvos suslėgimo poveikį stebint, kai traktoriaus ratas važiuoja per purią dirvą drėgnomis sąlygomis.
Dėl dirvos suslėgimo ribojamas šaknų augimas. Suslėgimas veikia mechaninį pasipriešinimą šaknų vystymuisi dviem būdais:
Dirvos suslėgimas taip pat kliudo vandens įsigėrimui į dirvą. Todėl viršutiniai dirvos sluoksniai įmirksta, o tai, savo ruožtu, sukelia deguonies trūkumą šaknims, pagal X pav. (11 PAV., 12 PSL., HDJIT). Be to, dirvožemio aeracijos būklė turi įtakos įvairių augalams reikalingų maistinių medžiagų, pvz., azoto ir mangano prieinamumui. Anaerobinėmis sąlygomis dėl denitrifikacijos galima netekti daug azoto, azoto oksido arba azoto dujų, išleidžiamų į atmosferą. Vadinasi, dirvos suslėgimas gali sumažinti aprūpinimą azotu dirvožemyje.
Orientacinės vertės dirvožemio poringumui, kai poros pripildytos oro: >25 procentai oro reiškia gerą aeraciją, esant 10–25 procentams oro, gali pasireikšti ribojimai tam tikromis sąlygomis, o <10 procentų oro būdinga deguonies trūkumui.
Siekiant išvengti dirvos suslėgimo, svarbu pasitelkti priemones padėčiai taisyti, kurios galėtų prisidėti prie dirvožemio struktūros gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje. Tokios priemonės apima drenažą, struktūros kalkinimą, palaikant augalų dangą dirvos paviršiuje ir papildomai tręšiant organinėmis medžiagomis. Priemonės, kurios sausina dirvą, tuo pačiu mažina dirvos suslėgimą jos profilyje.
Žemdirbystės sistema ir dirvos dirbimas taip pat labai svarbūs dirvos sutankinimo procesui. Pati svarbiausia aplinkybė – vengti dirbti dirvą, kol ji per drėgna. Sausas dirvožemis atlaiko didesnes apkrovas, o toks pat spaudimas drėgnoms dirvoms jas suslegia. Kai, naudojant plataus profilio padangas arba sudvejintus ratus, padidinamas ratų kontakto plotas, jų spaudimas į dirvą sumažėja. Pravažiavimų skaičius, kaip parodė bandymų rezultatai, pateikti žemiau esančiame paveikslėlyje,taip pat svarbus, kaip ir pastangos palaikyti kiek įmanoma mažesnį bendrą lauke naudojamos technikos svorį.
Bandymais (L2-7118) Önnestad vietovėje, Skoneje, 2000 m. buvo tiriama, kokį poveikį dirvos suslėgimas prieš pavasario sėją daro skirtingų kultūrų (miežių, kviečių, avižų, cukrinių runkelių ir žirnių) derliui. Dirva buvo suslėgta po skirtingo kiekio pravažiavimų lauku su sunkiu kroviniu prieš sėją:
Rezultatai parodė, kad vasarinių kviečių, miežių ir avižų derliams teigiamą poveikį turėjo tam tikras dirvos suslėgimas, t.y. vienas pravažiavimas + sėjimas. Tačiau cukrinių runkelių ir žirnių derlius sumažino net ir šis poveikis į dirvą. Kai pravažiavimų skaičius taigi ir dirvos suslėgimo laipsnis buvo padidintas, visų kultūrų derliai sumažėjo. Didžiausias neigiamas poveikis nustatytas žirniams, kurie labai jautrūs deguonies trūkumui.
Poros = Dirvos poros tai tarpeliai, kanalai ir įtrūkimai dirvoje, užpildyti vandeniu arba oru, priklausomai nuo esamo dirvožemio drėgnumo.
Denitrifikacija = denitrifikacija – procesas, kuris vyksta dirvoje, esant žemai deguonies koncentracijai, denitrifikuojančioms bakterijoms skaidant augalams naudingus nitratus (NO3–) į azoto dujas (N2). Jei denitrifikacijos procesas vyksta ne iki galo, susidaro azoto oksidas (N2O) – potencialiai šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
