Sėklų guoliavietės sukūrimas

Yra keletas metodų, kuriuos galima panaudoti, kuriant gerą sėklos guoliavietę. Lemiamas veiksnys renkantis metodą – kaip įvairiais būdais sudoroti derliaus atliekas.

Sėklų guoliavietė kloja pagrindą pasėlių įsitvirtinimui dirvoje. Tačiau guoliavietės sukūrimui yra keletas skirtingų metodų:

Metodo pasirinkimas priklauso nuo daugelio skirtingų veiksnių, pvz., derliaus atliekų, turimos technikos, dirvožemio tipo, klimato sąlygų, darbo jėgos poreikio ir t.t.

Know How channel

Sėklų guoliavietė ir sėjimas skirtingais metodais:

1. Tradicinis metodas. Šiaudų užarimas, kultivavimas iki sėjimo gylio su noraginiu arba lėkštiniu kultivatoriumi, tradicinis sėjimas, trąšų barstymas.

2. Šiaudų užarimas, seklus skutimas, sėjimas su Rapid, sėjant sėkla ir trąšos įterpiamos į dirvą vienu metu.

3. Minimalus įdirbimas – šiaudų įdirbimas skutikliu, sėjimas su Rapid, kai sėkla ir trąšos įterpiamos vienu metu į dirvožemio/šiaudų sluoksnį.

4. Seklus įdirbimas – seklus šiaudų įmaišymas ties dirvos paviršiumi, sėjimas su Rapid, kai sėkla ir trąšos įterpiamos vienu metu į dirvožemio/šiaudų sluoksnį.

5. Tiesioginė sėja – sėjimas su Rapid, su kuria sėkla ir trąšos įterpiamos vienu metu, be ankstesnio priešsėjinio įdirbimo. Šiaudai lieka ant lauko paviršiaus.

Arimas sušildo dirvožemį ir dirvos rieke užžeria augalines atliekas, kad nekliudytų sėjimui. Vis dėlto, arimas ardo dirvožemio struktūrą ir pagreitina organinių medžiagų oksidaciją. Be arimo išsaugomos organinės medžiagos ir dirvožemio struktūra, bet šiaudai gali kelti problemų sėjant ir gali pernešti ligas.

Augalinių atliekų tvarkymas

Svarbus skirtumas tarp įvairių metodų – kaip tvarkomos augalinės atliekos. Augalinės atliekos turi įtakos galimybei sudaryti tokias sąlygas, kad sėkla gerai susiliestų su dirvožemiu apie ją. Jei lauke palikta daug šiaudų, dirvą reikia įdirbti daug kartų, norint, kad šiaudai ne kliudytų naujiems pasėliams, o suirtų arba supūtų kiek įmanoma veiksmingiau. Šiaudų rūšis ant lauko, t.y. priešsėlis, nulemia, kaip greitai jie suyra ir kaip veiksmingai juos gali sudoroti žemės ūkio technika.

Presuoti į ritinius arba užversti

Šiaudus galima presuoti į ritinius ir išvežti arba įmaišyti į dirvožemį. Augalinių atliekų  skaidymasis ir puvimas gali pagerinti struktūrą prastos struktūros dirvožemiuose. Jei šiaudai turi alternatyvinę vertę gyvulininkystėje arba šilumos gamyboje, dažnai jie supresuojami į ritinius ir suvežami iš laukų. Trumpame laikotarpyje, ši priemonė palengvina dirvos įdirbimą. Tačiau per ilgesnį laiką, dirvožemio įdirbimui gali prireikti vis daugiau energijos, jei mažės organinių medžiagų kiekis.

Arimas kartais pasiteisina

Įdirbimo metodo pasirinkimui įtakos gali turėti ir po derliaus nuėmimo numatomos auginti kultūros vertė. Jei derlių bus galima parduoti aukštomis kainomis, jos gali kompensuoti sąnaudas arimui, kai arimas prisideda prie geresnio augalų įsitvirtinimo dirvoje. Kitas svarstytinas aspektas – piktžolių paplitimas ir ligų rizika. Jei yra tikimybė, kad užkratas persiduos naujai kultūrai, tai pateisintų įdirbimą su visišku armens apvertimu. Suvešėjusias piktžoles taip pat gali prireikti užarti. Galiausiai, technikos pajėgumai sudoroti didelį kiekį augalinių atliekų – dar vienas veiksnys, kurį reiktų įvertinti.

Optimalus struktūros atstatymas (sutankinimas)

Sėklų guoliavietės struktūros atstatymo tikslas – suformuoti gerą kontaktą tarp sėklos ir dirvožemio, kad sėklos ir šaknys optimaliai gautų vandens, maistinių medžiagų ir deguonies, kaip parodyta žemiau esančiame paveikslėlyje . Per silpnas struktūros atstatymas, t.y. per purus dirvožemis ties sėkla, gali sutrikdyti kapiliarinę vandens pernašą, nes poros yra per didelės. Vadinasi, dirvožemis apie sėklą tampa per sausas. Per stiprus struktūros atstatymas veikia priešingai – didelės poros suspaudžiamos, o jų veiksmingumas sumažėja, atsižvelgiant į perteklinio vandens nudrenavimą ir deguonies patekimą iki sėklų bei anglies dioksido išleidimą nuo jų. Tai gali sukelti deguonies trūkumą šaknims. Lengvesniuose dirvožemiuose (vidutinis ir smulkus smėlis) veiksmingiausia lengva technika, o sunkiems molžemiams reikia sunkesnės technikos kultivuoti dirvožemį ir atstatyti jo struktūrą.

Know How channel
Sėklų guoliavietės struktūros atstatymas:

Dirvožemį sudaro apie 50 proc. kietosios medžiagos, likusius 50 proc. sudaro poros.  Idealiu atveju pusė porų apimties pripildyta vandeniu ir pusė – oru. Tačiau šios dalys labai skiriasi, priklausomai nuo kritulių kiekio, dirvožemio struktūros ir nuo įdirbimo būdo.

  1. Per silpnas struktūros atstatymas, t.y. per purus dirvožemis ties sėkla gali sutrikdyti kapiliarinę vandens pernašą, nes poros yra per didelės. Vadinasi, dirvožemis aplink sėklą tampa pernelyg sausas, todėl sėklos išdžiūna ir daigas nuvysta.
  2. Optimalus struktūros atstatymas gerai prispaudžia dirvožemį apie sėklą, todėl ją per kapiliarus pasiekia vanduo. Tuo pačiu metu, guoliavietėje yra pakankamai daug didelių porų deguonies tiekimui.
  3. Per stiprus struktūros atstatymas reiškia priešingai, kad didelės poros suspaudžiamos ir jų veiksmingumas sumažėja, vertinant pagal perteklinio vandens nudrenavimą ir deguonies patekimą iki sėklų bei anglies dioksido išleidimą nuo jų. Dėl to šaknims gali pritrūkti deguonies.

Paaiškinimai:

Priešsėlis = priešsėlis – kultūros, augintos prieš dabartinį auginimo sezoną, t.y. praėjusių metų kultūra; jis daro įtaką šiemetiniams pasėliams, paliktų augalinių atliekų kiekiu, azoto išsiskyrimu iš jų, dirvožemio struktūra, galimu ligų pernešimu ir pan.

Kapiliarinis = Kapiliarinis vanduo – vanduo, galintis pakilti į viršų dirvoje per smulkias poras, vykstant vandens molekulių surišimui porose, adhezijai ir taipogi dėl traukos tarp vandens molekulių, sankibos. Dulkiškų dirvožemių kapiliarumas yra aukštas ir apjungia didelį kapiliarinio kilimo aukštį su vandens kapiliarinio kilimo sparta.