Sliekai

Sliekų išrausti urveliai skatina dirvožemio aeraciją ir drenavimą. Be to, augalinės maistinės medžiagos atlaisvinamos iš derliaus atliekų, perėjusių per sliekų žarnyną. Ūkininkai gali paskatinti sliekų veisimąsi, įterpdami didelius kiekius organinių medžiagų ir naudodami mažiau dirvožemį išjudinančius įdirbimo būdus.

Know How channel

Viename hektare įprasto dirvožemio augalininkystės ūkyje, gali būti nuo 100 000 iki 1 milijono sliekų, kurių bendra masė sudarytų nuo 100 iki 1000 kg. Šie sliekai savo gyvybine veikla vaidina labai svarbų vaidmenį dirvoje.

Know How channel

Veisdamiesi jie gerina dirvos drenavimąsi ir aeraciją, atverdami kanalėlius vandeniui ir orui žemyn į podirvį

Didėja poringumas

Be jų poveikio drenažui ir aeracijai, sliekai turi įtakos ir kitoms dirvožemio fizinėms savybėms. Didėja  porų skaičius ir mažėja piltinis sauso dirvožemio tankis, kai kirminai rausia sau kelią dirvožemio tamsoje. Todėl, kai sliekai atlieka savo darbą dirvožemyje, labai padidėja makroporų skaičius (skersmuo > 0,5 mm) ir  suformuojamas kanalėlių ir ertmių tinklas. Bendras šio tinklo ilgis gali sudaryti iki 4000–5000 km vienam hektarui ir šie kanalėliai gali tęstis iki 2–3 m gylio. Šie kanalėliai yra tarsi „greitkeliai“ šaknims dirvoje. Per keletą metų sliekai į dirvos paviršių perneša dešimtis tonų dirvožemio, skaičiuojant vienam hektarui sliekų išmatų.

Lengviau prieinamos maistinės medžiagos

Dirvožemio biologija taip pat gerėja, nes sliekų aktyvumas skatina mikroorganizmus ir aktyviai platina grybus ir bakterijas dirvos profilyje. Šie procesai galiausiai paveikia ir dirvožemio chemiją, nes pagerėja praktiškai visų maistinių medžiagų prieinamumas, kai organinės medžiagos passes through the earthworm gut. pereina per sliekų žarnyną. Pavyzdžiui, sliekų išmatose nitratų koncentracija 8 kartus didesnė, nei dirvožemyje aplink jas. Sliekų išmatos yra kaip dirvožemio dalelių „klijai“, stabilizuojantys agregatus ir gerinantys dirvožemio struktūrą.

Sliekai nemėgtsa dirvos dirbimo

Sliekai jautrūs daugeliui šiuolaikinio žemės ūkio komponentų, tokių kaip pesticidai ir dirvos suslėgimo. Dirvos dirbimas – delikati tema, nes jis trikdo sliekų aktyvumą ir suardo jų kanalėlių sistemą. Tai ypač aktualu rugsėjį ir spalį, vykstant sliekų reprodukcijai. Žemės dirbimą galima eilės tvarka suskirstyti pagal jų daromą žalą sliekams: Tiesioginė sėja < kultivavimas noragais < ražienų skutimas <  arimas < kultivavimas aktyvių rotorių kultivatoriumi. 

Know How channel

Plūgo poveikis kirminams dažnai yra diskusijų objektas. Vienas tyrimas parodė, kad arimas perkėlė 10 proc. visos dirvoje esančių sliekų masės į jos paviršių. Kai jie ten pateko, maždaug trečdalį sulesė paukščiai, o kitiems dviem trečdaliams pavyko pasislėpti ir vėl sulįsti gilyn į dirvą.

Maistas sliekams

Norint skatinti sliekų veisimąsi, svarbu juos reguliariai maitinti.

Know How channel

Geriausias būdas pamaitinti sliekus – į sėjomainą įtraukti žoles ir dobilus. Nors ir bet kuri priemonė, didinanti organinių medžiagų kiekį dirvožemyje, teigiamai veikia sliekų populiaciją. Todėl žaliosios trąšos ir tarpiniai augalai – puikus pašaras sliekams. Vos per keletą užimtojo pūdymo metų, kuriame vietoj žieminių kviečių auginama dobilų ir kitų žolių pieva, sliekų skaičių naujai užsėtoje dirvoje galima padidinti iki 100 proc.

Know How channel

Todėl sliekai – geras dirvožemio derlingumo rodiklis. Ten kur klesti sliekai, klesti ir pasėliai.

Paaiškinimai:

Podirvis = Podirvis – dirvos profilio dalis tiesiogiai po armens sluoksniu, kurios dažniausiai nepaveikia įprastas dirvos dirbimas arimo gyliu, tačiau kartas jis įdirbamas giliuoju purenimu. Riba tarp armens ir podirvio dažniausiai aiškiai pastebima ariamoje dirvoje, kaip armens padas, kur plūgo noragai ir padangos slydimas suslegia dirvožemį.

Poros = Dirvos poros tai tarpeliai, kanalai ir įtrūkimai dirvoje, užpildyti vandeniu arba oru, priklausomai nuo esamo dirvožemio drėgnumo.

Sausasis piltinis tankis = Sausasis piltinis tankis, dar vadinamas turine mase, nurodo dirvožemio masę, priklausomai nuo jos apimties su oru užpildytomis ertmėmis, po to kai dirvožemio ėminys išdžiovinamas 105 °C temperatūroje.

Sliekų išmatos = Fekalijos ir (arba) liekanos iš žarnyno; sliekų išmatos dažnai matomos kaip mažos krūvelės apie kanalo ertmę dirvos paviršiuje.

Nitratai = Augalai paprastai didžiąją dalį jiems reikalingo azoto įsisavina nitratų NO3 pavidalu; dirvožemyje bei mineralinėse trąšose azotas aptinkamas nitratų pavidalu.  Dirvožemyje tam tikros bakterijos transformuoja amoniaką, NH4+, į nitritus, NO2, galiausiai į nitratus. Šis procesas vadinamas nitrifikacija.