Dirvožemio vandentvarka

Agregatų dydis sėklų guoliavietėje reguliuoja vandens kiekį, kuris gali išgaruoti. Jei agregatų dydis yra maždaug  2 mm, vandens išgarinimas sumažėja iki minimumo. Šiaudai dirvos paviršiuje taip pat mažina vandens nuostolius, atspindėdami saulės radiaciją ir apsaugodami dirvos paviršių nuo įkaitimo.

Jei po sėjos nepalyja, nuo drėgmės sėklų guoliavietėje ir po ja labai priklauso pasėlių galimybė gerai įsitvirtinti dirvoje. Svarbu išsaugoti šią drėgmę ir atidžiai reguliuoti dirvožemio vandenį, jei sėkla turi sudygti.

Saulė įkaitina dirvožemį

Kai saulė pakyla ir jos spinduliai apšviečia naujai užsėtą lauką,  spindulių energija sušildo vandenį guoliavietėje ir po ja. Dalis vandens molekulių taip pat gauna pakankamai energijos, kad pereitų į dujinį būvį ir bandytų judėti iš sėklų guoliavietės į aplinkos orą, kaip vandens garai.

Know How channel

Dažnai šį garavimą galima matyti plika akimi, kai drėgną dirvą šildo saulės spinduliai, kaip šioje nuotraukoje. Iš esmės tai tas pats reiškinys kaip vanduo, verdamas puode ant viryklės ir prarandamas garų pavidalu.

Dulkės sudaro sąlygas vandens nuostoliams

Vandens išgarinimas nuo dirvos paviršiaus po sėjos iš esmės yra valdomas ir priklauso nuo agregatų dydžio sėklų guoliavietėje.

Know How channel
ŠALTINIS: Heinonen, R.1985. Soil management and crop water supply (Dirvožemio tvarkymas ir pasėlių aprūpinimas vandeniu angl.). Dirvožemio mokslų katedra, Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas, Upsala. 26 pav, 71 psl.

Diagrama vaizdžiai iliustruoja esminį ryšį tarp vandens išgarinimo ir dirvožemio dalelių/agregatų skersmens. Pirmasis išgarinimo iš dirvožemio maksimumas pasireiškia, kai jo dalelių dydis 0,005–0,02 mm. Tai maždaug atitinka dulkių dalelių dydžio intervalą ir atspindi kapiliarinio vandens pernešimo iš sėklų guoliavietės į dirvos paviršių sąlygas. Tokiuose dulkiškuose dirvožemiuose svarbu nutraukti kapiliarinę pernašą, kad sumažinti  vandens nuostolius.

Rupumas sukelia turbulenciją

Antrasis išgarinimo intensyvumo maksimalus taškas pasiekiamas tuomet, kai dirvožemio agregatų dydis viršija 50 mm, dažniausiai tokio dydžio agregatai yra daug molio turinčiuose dirvožemiuose. Jei sėklų guoliavietėje agregatai tokie rupūs, oro srautai tarp jų tampa turbulentiški ir išdžiovina sėklų guoliavietę. Tarp šių dviejų pikų yra minimalaus vandens išgarinimo taškas, kuriame agregatų skersmuo – apie 2 mm. Šie agregatai nėra tokie maži, kad vanduo galėtų kilti kapiliarais, tačiau ir ne tokie rupūs, kad susidarytų turbulentiški oro srautai. Jei sėklų guoliavietėje yra apie 2 mm dydžio agregatai, uždedamas „dangtis“ ir vandens išgarinimas sumažinamas iki minimumo.

Know How channel

Žieminiai kviečiai, 3 savaitės po sėjimo                                                                                             A: Agregatai < 2 mm sudygimas 95%
B: Agregatai 2-5 mm sudygimas 60%
C: Agregatai > 5 mm - sudygimas 35% 

Tai galima įrodyti eksperimentiniame modelyje, naudojant būtent tokio dydžio agregatus. Kitaip sakant, agregato dydis yra tas veiksnys, kuris reguliuoja vandens išgarinimą iš atviros dirvos.

Šiaudai atmuša spindulius

Augalinės atliekos, pvz., šiaudai taip pat turi įtakos iš dirvos išgarinamo vandens kiekiui. Šiaudai dirvos paviršiuje paveikia vandens nuostolius bent dviem būdais:

  • Šviesios spalvos šiaudai atmuša saulės spindulius, o dažnai tamsaus atspalvio dirvožemis absorbuoja saulės energiją
  • Šiaudai gali nutraukti kapiliarinį vandens kilimą dirvožemyje

Abu šie veiksniai reiškia, kad dirvos paviršius mažiau įkaista pavasarį ir kliudoma vandens išgarinimui.

Dėl šio poveikio sumažintas dirvos dirbimas dažnai gali duoti naudos. Geriau išsaugomas vanduo, kartu su sustiprinta apsauga nuo erozijos reiškia, kad supaprastintas žemės dirbimas yra dominuojanti žemės dirbimo sistema sausringose žemės ūkio zonose, kaip JAV ir Kanados prerijose