Tiesioginė sėja

Sėjant tiesiogiai sėkla įterpiama be jokio išankstinio dirvos įdirbimo į prieš tai augintos kultūros ražieną. Tiesiogiai į ražiena daugiausiai sėjama sausringuose augalininkystės regionuose, pvz., Kanadoje, JAV, Rusijoje, Ukrainoje ir Australijoje, nors, didesne ar mažesne apimtimi, šis metodas taikomas ir kitose pasaulio šalyse.

Tiesioginė sėja su dirvą įdirbančia sėjamąja

Direct drilling Rapid AS
Tiesioginė sėja su Rapid AS, ant kurios yra sumontuotas sėkladėžės paaukštinimas

Iš esmės tiesioginė sėja su dirvą įdirbančia sėjamąja turi tokį patį poveikį, kaip ir seklus supaprastintas žemės dirbimas. Išryškėję šio įdirbimo metodo skirtumai nuo kitų: sumažėjusi mechaninio savaime įsisėjančių augalų ir piktžolių naikinimo apimtis, sulėtėjęs augalinių atliekų irimas ir sumažėjęs poveikis kenkėjams, pvz., šliužams.

Tiesioginė sėja su dirvožemį įdirbančia sėjamąja retai kada naudojama kaip vienintelė koncepcija. Ji naudojama ūkiuose, kuriuose ariama arba taikomas supaprastintas dirbimas, esant palankioms sąlygoms.

Tiesioginė sėja su specialiai tam pagaminta sėjamąja

Direct drilling with Seed Hawk
Tiesioginė sėja su Seed HawkTiesioginės sėjos sėjamosios paskirtis – įterpti sėklą tiesiai į ankstesnio derliaus atliekas, minimaliai suvagojant dirvožemį (kultivuojama tik 5–20% dirvos paviršiaus). Šis būdas gali turėti daug privalumų, kurių reikšmė gali keistis, priklausomai nuo esamų sąlygų.

Dideliuose pasaulio sausumos plotuose, nepakankami vandens ištekliai yra derlių ribojantis veiksnys. Tiesioginė sėja taupo drėgmę augalų dygimui, neišjudindama dirvožemio ir palikdama ankstesnio derliaus atliekas ant dirvos paviršiaus, kaip apsaugą nuo drėgmės išgarinimo. Čia savo vaidmenį vaidina ir ekonominiai išskaičiavimai, nes daugelyje zonų, kur vandens stygius labai riboja gaunamus derlius, įdirbti dirvą neperspektyvu finansiškai.

Didžiąją dalį dirvos paviršiaus paliekant nejudintą po šiaudų danga, labai pagerėja apsauga nuo vėjo ir vandens erozijos. Dirvožemio ir augalų maistinių medžiagų nuostoliai dėl erozijos turi neigiamą ekonominį ir aplinkosauginį poveikį.

Praleidžiant kitus dirvos įdirbimo darbus, natūraliai sumažinamas darbo laiko poreikis ir išlaidos vienam hektarui. Sumažėjęs darbo laiko poreikis – svarbi aplinkybė dideliuose ūkiuose ir taipogi, pvz., rudenį sėjantiems rapsus šiaurinėse augalininkystės regionuose, kur laikotarpis tarp derliaus nuėmimo ir dirvos įdirbimo labai apribotas.

Neįdirbant dirvą augalininkystės sistemoje, kyla tam tikrų problemų:

  • Augalinės liekanos dirvos paviršiuje gali platinti per šiaudus plintančias ligas
  • Neįmanoma ištaisyti netolygaus derliaus atliekų paskleidimo
  • Savaime įsisėjančių augalų sėklas reikia naikinti cheminėmis priemonėmis
  • Gali daugintis kenkėjai, pvz., šliužai ir javiniai amarai
  • Neįmanoma mechaniškai panaikinti ratų provėžų ir dirvožemio suslėgimo

Svarbiausia priemonė, kovojant su problemomis, kylančiomis tiesioginės sėjos sistemose, – gera sėjomaina. Tačiau kai kurioms problemoms spręsti, kaip šliužų arba savaime įsisėjančių augalų, būtinos cheminės augalų apsaugos priemonės.

Naudojant pastovias technologines vėžes (KV – Kontroliuojamas važiavimas), galima suvaldyti provėžų ir suslėgimo daromą žalą, ir ši priemonė vis dažniau naudojama tiesioginės sėjos sistemose.