Priešsėjinio įdirbimo ir sėjimo metodai

Yra daug, daugiau ar mažiau apibrėžtų priešsėjinio įdirbimo ir augalų sėjimo sistemų. Visuotinai paplitęs jų grupavimas pagal tai, ar sistemoje ariama, ar ne. Taip išskiriamos dvi pagrindinės grupės: įdirbimas su arimu ir beariminis įdirbimas. Trečioji pagrindinė grupė plačiausiai žinoma kaip tiesioginė sėja, kurioje sėjamoji yra vienintelis naudojamas dirvos įdirbimo padargas.

Ariminis dirvos dirbimas (Tradicinė sistema)

Gerai atliktas arimas, nepriklausomai nuo arimo gylio, suformuoja dirvožemio paviršių iš esmės be derliaus atliekų, nes po plūgo lieka apverstos arimo vagos. Lėkštiniai skutikliai taip pat turi tam tikrą dirvožemio apverčiamąjį poveikį. Vis dėlto, visi kiti padargai, išskyrus plūgą, iš esmės įdirba dirvožemį jį maišydami. Tai suteikia sistemoms su arimu keletą unikalių privalumų. Arimas tinka daugeliui dirvožemių tipų ir klimatinių zonų, nors didžiausi jo pranašumai pasireiškia drėgnesnėmis sąlygomis ir lengvuose dirvožemiuose, kuriuos reikia išpurenti.

Sistemos su arimu mažiau reiklios augalų sėjomainai nei bearimės sistemos, nors gera sėjomaina yra gerokai pranašesnė net ir tais atvejais, kai naudojamas plūgas.

Bearimės sistemos (Supaprastintas įdirbimas)

Bearimės sistemos paprastai skirstomos pagal įdirbimo gylį, į seklų arba į gilų bearimį įdirbimą. Bendrai paėmus, darbo našumas bearimėse sistemose didesnis nei sistemose su arimu ir bearimės sistemos labiau paplitę dideliuose ūkiuose, kur laikas – ribojantis veiksnys. Bearimio įdirbimo sistemos kelia aukštesnius reikalavimus sėjomainai, susijusius su per šiaudus plintančiomis ligomis ir savaime įsisėjančių augalų sėklomis. Kultivavimų laikas bearimėse sistemose taip pat vaidina daug svarbesnį vaidmenį.

Bearimis įdirbimas gerai tinka daugeliui dirvožemių ir įvairiomis klimato sąlygomis, nors daugiausia naudos iš jo galima gauti sunkiuose dirvožemiuose ir sausesnėmis aplinkos sąlygomis.

Tiesioginė sėja

Kaip nurodo pavadinimas, tiesioginė sėja apima sistemas, kuriose pirmą ir vienintelį kartą dirva įdirbama su sėjamąja. Tiesioginės sėjos sistemos paprastai skirstomos pagal tai, kaip sėjamoji įdirba dirvožemį.

Sėjamosios, savo padargais įdirbančios didžiąją dalį dirvos paviršiaus, faktiškai turi daugiau bendrų savybių su bearimiu arba supaprastintu įdirbimu, nei su sistemomis, kuriose naudojamos specializuotos sėjamosios.

Grynose tiesioginės sėjos (sėjimo į ražieną) sistemose dažnai naudojamos specializuotos sėjamosios, kurių konstrukcija skirta sėklos įterpimui, kai darbinėmis dalimis išjudinama itin mažai dirvožemio. Tiesioginė sėja labiausiai konkurencinga sauso klimato regionuose.

Deriniai

Didžioji dalis ūkininkų nenaudoja kurios nors vienos sistemos, bet derina kelias skirtingas sistemas ūkiuose arba atskiruose laukuose sėjomainos eigoje. Derinimo nauda tokia, kad žemės dirbimą galima laisviau priderinti prie konkretaus darbų sezono, auginamos kultūros ar lauko. Trūkumas, be abejo, tas, kad reikia daugiau įvairios technikos ir dirbimo padargų, tad pastoviosios gamybos išlaidos taip pat padidėja. Tačiau technologijų plėtros dėka buvo sukurti padargai ir sėjamosios, galintys našiai dirbti skirtingose sistemose ir palengvinantys įdirbimų derinimą, pvz., arimą ir supaprastintą dirbimą.