Dirvožemio diagnostika

Su kastuvu ir kruopščiai apžiūrint, galima be vargo susidaryti dirvožemio būklės vaizdą. Taip yra, nes dirvožemio išvaizda ir savybės atspindi jo būklę ir funkcijas.

Dirvožemis – sudėtinga sistema, kurioje cheminiai, biologiniai ir fiziniai procesai turi vykti kartu taip, kad pasėliai galėtų augti ir duotų didelį derlių. Pavyzdžiui, vandens ir oro judėjimas – svarbi funkcija dirvožemyje, kontroliuojama jos struktūros.

Betarpiškos įžvalgos

Todėl periodiškai tikrinti dirvožemio sąlygas ir būklę – gera idėja. Patikrinti  galima visai nesunkiai, iškasant kastuvu ir kruopščiai apžiūrint, kadangi dirvožemio sąlygos dažnai atsispindi jo išvaizdoje. Dažniausiai galima betarpiškai įžvelgti esamas dirvožemio sąlygas, apžiūrint ir apsvarstant, kaip jis buvo dirbamas anksčiau. Pagrindinis patarimas – iškasti 30 cm gylio duobutę, kad susidaryti viso armens sluoksnio vaizdą, o kasimas giliau į poarmeninius sluoksnius suteikia dar geresnį įspūdį apie dirvos savybes. Įvairiose šalyse taikoma daug skirtingų metodų, kaip diagnozuoti ir įvertinti dirvožemio sveikatą. Kai kurie jų itin modernūs, bet daugelį jų galima be vargo naudoti patiems. Gero praktiško metodo santrauką švedų kalba („Kaip jūsų dirva?“, sudarytą SLU universiteto) galima rasti paspaudus šią nuorodą. Puikų metodą anglų kalba galima rasti svetainėje paspaudus šią nuorodą. Jis vadinamas „Vizualiniu dirvos vertinimu“ ir buvo sukurtas Naujojoje Zelandijoje.

Daug veiksnių apžiūrai

Bendra šių ir daugelio kitų metodų ypatybė ta, kad dirvožemis vertinamas remiantis:

  • Granuliometrine sudėtimi–  virvutės testas duos greitą atsakymą apie molio kiekį.
  • Struktūra – galima įvertinti, skaičiuojant, kiek kartų reikia koja minti kastuvą, kad visą jo geležtę įspausti į dirvą, arba metant žemės luitą ant kieto paviršiaus ir ištiriant po smūgio subyrėjusių grumstų dydžius.

Know How channel
Poringumas

  • Poringumu –matomų porų kiekis ant atskilusio agregato rodo, kokios skirtingos gali būti sąlygos šaknims vystytis.
  • Spalva, kvapu ir skoniu (!) – dirva turėtų gaiviai kvepėti, sieros kvapas – blogas ženklas.
  • Sliekų kiekiu– iš dirbamojo sluoksnio iškasus pilną kastuvą žemės, ten turėtų būti 2–4 sliekai. 0 sliekų įspėjamasis požymis, o kuo jų daugiau, tuo geriau.
  • Arimo arba skutimo pado ir kitų suslėgtų sluoksnių vaizdu – tankiai persipynę šaknys tam tikroje zonoje rodo dirvos suspaudimą.
  • Be to, kasant giliau galima susidaryti vaizdą apie hidraulinį laidumą ir atidžiau apžvelgti dirvožemių agregatų pobūdį. Šaknijimosi gylis rodo, kaip laukas tinka augalams auginti. Apie tai galima spręsti ir pagal šaknų skaičių bei jų skersmenį.

Iškaskite kelias duobutes

Geras atspirties taškas būtų iškasti po duobutę ne mažiau kaip 2 lauko vietose – vieną, kur pasėliai auga gerai ir vieną, kur pasėliai menki. Geriausios vietos lauke palyginimas su, pvz., suslėgta galulauke gali suteikti įdomios informacijos. Jis išryškina kontrastus ir suteikia geresnę galimybę surasti skirtumus dirvožemyje, paaiškinančius augimo skirtumus. Kitas patarimas – kasti vietoje su nuolatine augalų danga už lauko, kur nevažinėja technika. Duobutė, rodanti vidutines vertes visam laukui, taip pat teikia informacijos apie įprastas sąlygas. Iškastų duobučių skaičius priklauso nuo to, kiek joms galima skirti laiko ir energijos, bet geriau iškasti daugiau duobučių ir turėti platesnį vaizdą, nei nuo pat pradžių per daug gilintis į smulkmenas.

Paaiškinimai:

Granuliometrinė sudėtis = Dirvožemio granuliometrinė sudėtis reiškia skirtingo vidutinio skersmens mineralinių dalelių proporcijas, t.y. visų pirma santykiniai smėlio, dulkių ir molio kiekiai, pagal lentelę Dalelių dydžio pasiskirstymas

Virvutės testas = virvutės testas – greitas drėgno dirvožemio grumsto kočiojimas, lengvai suspaudus delnais tarp smiliaus ir nykščio, suteikia informacijos apie dirvožemio granuliometrinę sudėtį. Virvutė iš dulkiško dirvožemio 4–6 mm, lengvo priemolio apie 2 mm ir sunkaus molio – apie 1 mm.

Arimo arba skutimo padas = arimo padas sutankinta ribinė zona tarp armens ir poarmeninio sluoksnio, šiek tiek žemiau arimo gylio, dažniausiai sutankinta plūgo arba rato slydimo vagoje. Įdirbimo padas gali susiformuoti tam tikrame gylyje, jei dirva įdirbama tik minimaliai, dėl pasikartojančio važinėjimo po lauką drėgnomis sąlygomis. Jų abiejų požymiai – sumažėjęs dirvožemio laidumas vandeniui ir orui, nes užspaudžiamos didžiausios poros, ir kliūtys vystytis šaknims.

Hidraulinis laidumas = vandens kiekis, galintis įsigerti į dirvą per tam tikrą laiką, – gerai parodo, ar tinkamai funkcionuoja dirvožemis, iš dirvožemio fizikos perspektyvos.