Arimo atsisakymas sumažina erozijos padarinius 90%

Švediškas žurnalas “Greppa Näringen” neperseniausiai išspausdino straipsnį apie 10 metų Šveicarijoje vykdytus bandymus, kurių rezultatai įrodė, jog įvairiais lygiais sumažintas dirvos dirbimas sušvelnina erozijos padaromą žalą, lyginant su tradiciniu sėklos guoliavietės paruošimu. Bandymai parodo, kad dirvos smulkių dalelių netekimas sumažėja 90% pakeitus arimą ir kultivavimą skutimu.

Spirit
Skirtingi sumažinto dirvos dirbimo lygiai sušvelnina erozijos daromus nuostolius lyginant su tradiciniu sėklos guoliavietės paruošimu

Unikaliuose bandymuose “Žemės dirbimo būdų ir skirtingų kultūrų poveikis dirvos erozijai 10-ies metų laikotarpiu Šveicarijoje”, įprastuose Šveicarijos ūkiuose, 200 laukų, 10 metų laikotarpiu buvo atliekami bandymai. Ūkiuose, kuriuose buvo atliekami bandymai, auginamo kultūros, dirvožemio sandara yra panašūs su Švedijos. Fosforo nutekėjimas į vandens telkinius pagrindinai vyksta per viršutinio dirvos sluoksnio eroziją.

203 laukų per 10 metų

Bandymai apėmė 203 laukus 52-iuose ūkiuose. Auginamos kultūros - žieminiai kviečiai, pievos, kukurūzai, cukriniai runkeliai, žieminiai miežiai ir bulvės. Vidutinis kritulių kiekis buvo šiek tiek virš 1000 mm ir viršutinis dirvos sluoksnis aprašomas kaip lengvai praleidžiantis vandenį molis su vidutine erozijos rizika.

Ūkininkai buvo apklausinėti apie auginamas kultūras bandomuosiuose laukuose, įsigilinant į tai, kaip jie dirvą paruošdavo sėjai. Dirvos dirbimas buvo padalintas į keturias klases, iš kurių pirma klasė buvo tradicinis dirbimas (arimas su vienu arba dvejais pravažiavimai su kultivatoriumi), kitos klasės buvo sumažinto dirvos dirbimo formos, nuo tiesioginės sėjos į ražieną iki gilesnios skutimo.

Ūkininkai aria mažiau

Per 10-ies metų periodą ūkininkai sumažino dirvos dirbimą (arimas ir du kultivavimai) per pusę. Be to, visos sumažintas dirvos dirbimas (visos jo formos) išpopuliarėjo. O tai turėjo didelį poveikį dirvos erozijai. Tradiciniu dirvos dirbimo būdu dirbant, per metus viename hektare buvo prarandama apie 1240 kg žemės. Dviejų skirtingų sumažinto dirvos dirbimo būdų, kurie palikdavo apie 30% dirvos padengtos šiaudais, atitinkami nuostoliai buvo nuo 70 iki 120 kg/ha/metus, tai reikšia, kad skirtumas yra skirtumas 90%.

Auginama kultūra taipogi turėjo didžiulę įtaką erozijai. Aišku pievose dirvos erozija "nusinešė" tik 70 kg žemės/ha/metus, o didžiausi nuostoliai, beveik 3 000 kg/ha/metus, buvo skaičiuojami laukuose, kur buvo auginamos bulvės, ir, kas keisčiausia, pagrindinai tai vykdavo pirmoje vasaros pusėje.

’Priimtina’ nuo dviejų iki keturių tonų 

Vidutiniškai viename hektare buvo prarandama 750 kg žemės. Tai būtų lygu vienam kubui žemių. Pagal rekomendacijas Šveicarijoje, 2-4 tonų žemės praradimas viename hektare yra "priimtina". Susumavus erozijos padarinius iš 203 laukų, kiekvienais metais rezultatas buvo skirtingas ir svyravo nuo 50 iki 500 tonų per metus. Sąryšio tarp metinių kritulių ir erozijos nerasta. Tačiau, prarandamos žemės kiekis priklausė nuo kaip ilgai ir kaip intensyviai lijo lietus bei nuo dirvožemio struktūros dirvos paviršiuje tuo metu.

Originalus švediškas straipsnis Greppa Näringen

Prasuhn, Volker 2012. Žemės dirbimo būdų ir skirtingų kultūrų poveikis dirvos erozijai 10-ies metų laikotarpiu Šveicarijoje. Dirvos ir dirvos dirbimo bandymai, band. 120.