10-tas dešimtmetis

Sėjamųjų Rapid era

OffSet wheels

1990 m. įmonėje dirbo tik šiek tiek daugiau nei 125 darbuotojai. Pradžioje jos ekonominė situacija buvo gana sudėtinga, bet per dešimtmetį ekonominės sąlygos ilgainiui gerėjo, su vis didesne pažanga. Dešimto dešimtmečio viduryje samdomų darbuotojų padaugėjo iki 200, o pabaigoje jau dirbo apie 300.

Jei tai ne Combi (su trąšų įterpimu), tai visai ne sėjamoji

Bo Starkas, jauniausias sūnus šeimoje, keletą metų prieš tapdamas atsakingu už Švedijos rinką, buvo įsigilinęs į naujos sėjamosios, turėjusios pakeisti DS modelį, kūrimą. Gavosi pakankamai gera sėjamoji, bet jai trūko funkcijų, kurių galbūt prireiks, naudojant ateityje numatomus sėjimo būdus. Vienas iš svarbiausių reikalavimų buvo „combi“ versija, galinti pasėti ir lokaliai įterpti trąšas vienu metu. „Jei tai ne Combi, tai visai ne sėjamoji“, – tvirtino ūkininkas. Reikią, kad ji atlaikytų dideles apkrovas ir pajėgtų dirbti „bet kokiu oru“.

Rapid ir Concorde įžengė į sceną

1990 metais pradėti intensyvūs dviejų sėjamųjų sistemų plėtros darbai: „Rapid“, kuriamos ankstesnės sėjamosios DS pagrindu, ir „Concorde“, ši sistema buvo kuriama skutiklio NZ bazėje. Šių dviejų sėjamųjų prototipai rudenį eksponuoti Švedijos žemės ūkio parodoje Elmia ir juos labai teigiamai įvertino ūkininkai. Kartu su dviejų sėjamųjų gamybos pradžia, gamykloje prasidėjo nauja era. Ši sėjimo technologija pasirodė esanti išties novatoriška.

Pradėtas gaminti Rapid su sėjamosioms DS siejo analogiška sėjimo noragėlių sistema, bet konstrukcijos požiūriu, jos vis dar buvo tartum nearti dirvonai. Įmonė pradėjo ilgalaikę ir brangiai kainavusią kelionę per sunkmetį. Vis dėlto, ūkininkai labai domėjosi naujove ir tai mums buvo didelė parama sunkiame darbe tuo metu, kai iškildavo vis naujų iššūkių.

Pristatyta sėjamoji Concorde

Concorde

Tuo pačiu metu su Rapid buvo kuriama ir Concorde. Tai buvo nauja sėjimo sistema, legendinio skutiklio NZ konstrukcijos pagrindu. Ji galėjo pasiekti ypač didelį našumą, bet nebuvo tokia plačiai pritaikoma kaip Rapid. Ūkininkai buvo susipažinę su vykdomais „Rapid“ ir „Concorde“ projektais, nes Väderstad visuomet siekė palaikyti glaudžią sąveiką su ūkininkų bendruomene. Jos tikslas, be abejo, buvo sužinoti kiekvieną, gyvybiškai svarbią klientų nuomonę.

Visais atvejais verdiktas būdavo teigiamas. Ne mažiau svarbi buvo ta dalis teigiamų atsiliepimų, susijusių su sėjamosios konstrukcija ir ypač su priešakiniu įdirbimo padargų rinkiniu sėjamosiose Rapid. O apie tai, kiek lėšų bus galima sutaupyti naudojant šias sėjamąsias, tuo metu buvo galima tik įsivaizduoti.

Tvirtos pozicijos Švedijoje

Dešimtajame dešimtmetyje Väderstad labai padidino gamybos ir pardavimų apimtis Švedijoje, o tarptautinėse rinkose aktyvumas didėjo netgi dar sparčiau. Sėjamosios sudarė pusę pardavimų apimties Švedijoje, o volai ir skutikliai – kitą pusę. „Vis dažniau dirva įdirbama ir pasėjama vienu važiavimu ir su viena sėjos mašina. Tai dalis mūsų žemdirbystės koncepcijos ir geras verslas ūkininkui“, – sako Bo Starkas, kuris yra atsakingas už Väderstad–Verken pardavimus Skandinavijoje.

Eksportas į Šiaurės šalis

First Rapid in Finland
Pirmoji sėjamoji Rapid pristatyta į Suomiją

Eksporto srautus iš Väderstad–Verken pas mūsų Šiaurės kaimynus galima atsekti nuo septinto dešimtmečio pabaigos. Šiaurės šalių ūkininkai žingsnis po žingsnio, bet vis didėjančia apimtimi, priėmė Väderstad technologiją. Dažnai ir atskiri ūkininkai, ir importuojančios įmonės buvo techninės plėtros varomoji jėga. Dėl klimatinių sąlygų, Šiaurės šalių vartotojų reikalavimai technikai skiriasi nuo vartotojų, dirbančių skirtingų tipų dirvožemiuose. Per eilę metų tai nulėmę, kad kai kurie modeliai, iš viso Väderstad gaminamos technikos asortimento, buvo skirti tik Skandinavijai.

Dukterinių įmonių steigimas

Vieną pilką 1992 m. lapkričio dieną, pardavimų biure Vaderstade, patvirtinus Valdybai, Kristeris Starkas, Kristina Stark ir Einaras Gudmundssonas nusprendė leisti pasukti galvą Väderstad’o importuotojui Anglijoje. Sutartis su importuotoju turėjo būti nutraukta, kad veiklą pradėtų pirma Väderstad–Verken dukterinė įmonė užsienyje – Vaderstad Limited. Po kurio laiko Väderstad pademonstravo gaminamą techniką nuosavame stende Smithfield parodoje, siekdama palankesnio pardavimo įmonių ir ūkininkų įvertinimo.

Rapid išbandyta Jungtinėje Karalystėje

Technikos išbandymo projektas Anglijoje vykdytas 1992 metų pavasarį, bendradarbiaujant su Deividu Beikeriu (David Baker) ir bendrove Birdseye. Deividas Beikeris, žinomas kaip klestintis varpinių javų ir žirnių augintojas Safolko grafystėje, taupiai naudojantis turimus išteklius. Anglijos projektas parodė, kad sėjamoji Rapid, pagal vietos standartus, labai tinka sėti žirnius pavasarį, tiesiogiai į rudenį suartas vagas. „Su Rapid’o sėjimo tikslumu ir minimaliu dirvos sutankinimu, žirnių auginimas įgavo visiškai naują aspektą“, – sako Einaras Gudmundssonas.

Po jos sekė kitos rinkos

Padrąsintos įsitvirtinimo ir sėkmingų rezultatų Anglijoje, neužilgo dukterinės įmonės buvo įsteigtos ir keliose kitose šalyse: Prancūzijoje 1994 m., Lenkijoje 1996 m., Vengrijoje 1997 m. ir Vokietijoje 1999 m.

Lygiagrečiai su dukterinių įmonių steigimu, užmegztas bendradarbiavimas su importuotojais, esančiais daug toliau nuo Vaderstado, pvz., Saudo Arabijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

Nauda klientui visuomet buvo įmonės veiklos skiriamasis ženklas, o glaudūs ryšiai su produkcijos vartotojais – jos stiprioji pusė.