» Know-how » Agronomijos pagrindai » Sėklų guoliavietės » Reikalavimai sėklų guoliavietei

Reikalavimai sėklų guoliavietei

Reikalavimai sėklų guoliavietei, kad pasėliai greitai ir tolygiai sudygtų

Sėklų guoliavietės užduotis – sudaryti sėklai sąlygas greitai ir vienodai sudygti. Tam reikia vandens, oro, šilumos ir ligomis neužkrėstos aplinkos.

Ideali sėklų guoliavietė duoda pagrindą dideliam derliui. Sėklų guoliavietė vykdo inkubatoriaus funkciją dygstančioms sėkloms ir turi sudaryti tinkamas sąlygas, kad pasėliai sudygtų greitai ir vienodai.

Ideali sėklų guoliavietė duoda pagrindą dideliam derliui

Ideali sėklų guoliavietė

Sąraše pateiktos svarbiausios sėklų guoliavietės funkcijos:

  1. Sugerti vandenį po smarkaus lietaus, stabilizuoti paviršių, kad nesusiplūktų pluta ir būtų atsparus erozijai
  2. Kliudyti vandens išgarinimui
  3. Sudaryti sąlygas kapiliariniam vandens kilimui iki dygstančių sėklų
  4. Kaupti maistinių medžiagų, vandens ir deguonies atsargas, skatinti šaknų vystymąsi.

Ideali sėklų guoliavietė turėtų atrodyti taip, kaip parodyta paveikslėlyje, pradedant nuo paviršiaus, rupesnių agregatų sluoksniu, kuriame yra organinių medžiagų, apsaugančių nuo paviršiaus plutos suplūkimo. Po juo – smulkesnių agregatų sluoksnis, neleidžiantis išgaruoti dirvožemio drėgmei ir kuriame glaudžiai susiliečia sėkla su dirvožemiu.

Vanduo pasiekia dygstančią sėklą kapiliarine pernaša iš žemesnių sluoksnių, todėl reikalingas glaudus sąlytis tarp sėklos ir dirvožemio. Lengvose dirvos, bei sunkiuose molinguose dirvožemiuose, kapiliarinė vandens pernaša silpna ir todėl ypač svarbu tinkamai panaudoti drėgmę, sukauptą dirvoje iki sėjos pradžios.

Rodyti daugiau

Keturi pagrindiniai reikalavimai

Sėklų guoliavietės gali skirtis įvairiais atžvilgiais, tačiau tam, kad įvykdytų joms iškeltas užduotis, visos sėklų guoliavietės turi sudaryti sąlygas, kurioms esant sėklos aprūpinamos:

  • vandeniu
  • oru
  • šiluma

  • aplinka neapkrėsta ligomis

1. Drėgmė aplinkui sėklą

Javų auginimo atveju, dygimas prasideda nuo tada, kai grūdas gauna vandens. Išbrinkęs grūdas dygsta, kai jo drėgnumas padidėja nuo 13–14 proc. iki 45–60 proc. Ne mažiau kaip 6 proc. augalui prieinamo vandens turi būti apie sėklą, patikimam aprūpinimui vandeniu ir sudygimui. Siekiant užtikrinti, kad vanduo bus pasiekiamas grūdams, taip pat svarbu sukurti gerą kontaktą tarp sėklos ir dirvos, nes vanduo imamas iš dirvožemio apie sėklą. Todėl dirvožemio dalelės apie sėklą neturi būti pernelyg rupios. Tikslinga pritaikyti tokią taisyklę: ne mažiau kaip 50 proc. agregatų sėklų guoliavietėje skersmuo turėtų būti mažesnis nei 5 mm, kad sėkla patikimai sudygtų, net ir nepalijus po sėjos.

Sėjimo gylis taip pat turi didelės įtakos, ar sėklos galės pasiekti reikiamą kiekį vandens. Tinkamas sėjimo gylis – tai kompromisas tarp sėklos įterpimo pakankamame gylyje, kad galėtų gauti reikiamą vandens kiekį sudygimui, ir pakankamai arti paviršiaus, kad kuo greičiau pasirodytų daigai, kaip parodyta žemiau.

Rodyti daugiau

Drilling depth for different species

Sėjimo gylis – kompromisas tarp pakankamo gylio, kad sėkla neišdžiūtų, ir pakankamo artumo  prie paviršiaus, kad greitai sudygtų ir pasėliai būtų tankūs.

Rodyti daugiau

Drilling depth for every species

Apytiksliam skaičiavimui galioja taisyklė, kad išsėjimo gylis turėtų būti apie/maks. 10 kartų didesnis už sėklos skersmenį. Pavyzdžiui, rapsų sėklos skersmuo 1,5–2,0 mm, todėl optimalus sėjimo gylis yra maždaug 15–20 mm.

Rodyti daugiau

Čia galima taikyti apytikslę taisyklę: sėjimo gylis turėtų būti 10 kartų didesnis už sėklos skersmenį, kaip parodyta paveikslėlyje. Vadovaujantis šiuo principu, žirniai ir pupos įterpiamos giliau į dirvą, kur dažniausiai yra drėgmės sėklos guoliavietėje. Kita vertus, rapsai turi būti įterpti sekliai, kur daug sunkiau užtikrinti, kad čia bus pakankamai dirvožemio vandens. Tačiau, niekada nereikėtų bloginti sėklų aprūpinimą vandeniu, jas išsėjant per sekliai. Priešingai, sėklas reikia įterpti ten, kur yra drėgmės.

Rodyti daugiau

2. Oras puriame dirvožemyje

Augalai kaupia maistinių medžiagų atsargas savo sėklose, vaisiuose arba grūduose, krakmolo, aliejų ir baltymų pavidalu. Šių maistinių medžiagų atsargų turi pakakti tol, kol žaliosios augalo dalys galės aprūpinti augalą energija vykstant fotosintezei. Kai sėkla gauna vandens, prasideda fermentinis procesas, skaidantis maistingųjų medžiagų atsargas augalui kvėpuojant, Šiam procesui reikalingas deguonis, kurio yra ore apie sėklą. Todėl svarbu, kad sėklą dengiantis dirvožemis būtų pakankamai purus ir per jį iki sėklos galėtų patekti oras ir deguonis. Tiek pat svarbu, kad pasišalintų kvėpuojant susidaręs anglies dioksidas. Jei pasėjus dirva užmirksta po smarkaus lietaus, augalams gali trūkti deguonies ir vėliau iškilti daugiau dygimo problemų.

Rodyti daugiau

3. Šiluma spartina dygimą

Pavasarį dirvą daugiausia sušildo saulės radiacija ir taipogi ją netiesiogiai šildo lietus ir oro masių srautai. Sėklų guoliavietės temperatūra turi didelės įtakos sėklų sudygimo greičiui ir želmenų vystymuisi. Kviečiai, miežiai ir avižos gali dygti esant 3–5 °C, tačiau sparčiam dygimui ir šaknijimuisi pageidautina maždaug 20 °C vidutinė temperatūra. Dirvožemio temperatūra - šiluminės talpos ir šilumos laidumo ir garavimo sąveikos rezultatas. Sausas, poringas dirvožemis įšyla daug lengviau, nei drėgnas ir užmirkęs. Kuo didesnis dirvožemio drėgnumas, tuo lėčiau kyla jo temperatūra pavasarį.

Rodyti daugiau

4. Sumažinkite ligų riziką taikydami sėjomainą

Norint, kad ligų užkrato sėklų guoliavietėje būtų kiek įmanoma mažiau, reikėtų naudoti įvairią augalų rotaciją. Vienskilčiams ir dviskilčiams augalams, idealu juos kaitalioti taip, kad sėjomainoje būtų auginami pakaitomis. Kita priimtina taisyklė – ankstesnio derliaus liekanos turi supūti prieš sėją. Tai mažina potencialią augalų ligų riziką ir užtikrina, kad liekanos nekliudys naujos kultūros augimui.

Rodyti daugiau

Žodynas:

Anglies dvideginis = Dujinis šaknų ląstelių kvėpavimo šalutinis produktas (CO2); jis kartu su vandeniu  taip pat naudojamas kaip statybinė medžiaga cukrams, kuriuos gamina augalai vykstant fotosintezei.

Dviskilčiai = Augalai, dygstantys iš sėklos, išleidžiančios daigą su dviem sėklos lapeliais (skilčialapiais), pvz., aliejinių augalų sėklos, žirniai, pupos, sėmeniniai linai, cukriniai runkeliai ir kt.

Fermentinis procesas = Fermentai – tai proteinai, kontroliuojantys chemines reakcijas ląstelėje, spartindami arba lėtindami procesus.

Kvėpavimas = Ląstelės kvėpavimas – procesas, kuriam vykstant skaidomos ląstelėje sukauptos maistinės medžiagos ir gaunama energija  – sėklose krakmolas, proteinai ir aliejai skaidomi, kad sėkla (arba grūdas) turėtų dygimo energijos.

Šiluminė talpa = Šilumos/energijos kiekis (kJ), reikalingas 1 kg medžiagos temperatūrai pakelti 1 °C.

Šilumos laidumas = Medžiagos geba nuvesti šilumą

Vienskilčiai = Augalai, dygstantys iš sėklos, išleidžiantys daigą tik su vienu sėklos lapu (skilčialapiu), pvz., žolės ir javai

Rodyti daugiau