Įmonės Väderstad istorija prasideda 1962 m., Runes ir Siv Starkų (Rune, Siw Stark) 30–ties hektarų ūkyje Hergardene, netoli Vaderstado (Väderstad) kaimo. Ši jauna šeima susilaukė keturių vaikų, kurie visi vėliau įsitraukė į šeimos verslą.
Rune Starkas laukus akėjo standžių virbų akėčiomis, kaip ir visi kiti ūkininkai aplinkinėse vietovėse. Jas visada gamindavo iš medienos, todėl dėl akivaizdžių priežasčių jų tarnavimo trukmė buvo labai ribota.
Runei Starkui ilgainiui pabodo gaminti naujas medines standžių virbų akėčias kiekvieno laukų dirbimo sezono pradžioje ir ėmė ilgais vakarais kurti savo plieninių akėčių viziją. Pasakyta – padaryta Rune Starkas suprojektavo ir pagamino standžių virbų akėčias, remdamasis patirtimi, įgyta per daugelį ūkininkavimo metų.
Pirmosios dirbtuvės ir pirmosios standžių virbų akėčios šeimos ūkyje Hergardene. Per pirmuosius penkerius metus, 1962–67 m. veikla išsiplėtė ir dirbtuvės užėmė visą pastatą.
Vyriausias sūnus Kristeris (Crister) Starkas išbando pirmąsias standžių virbų akėčias. Tuo metu jam buvo vienuolika.
Perėjimas prie plieno tais laikais reiškė drastišką kokybės pagerinimą ir reikšmingą žingsnį modernaus žemės ūkio link. Runei Starkui patiko gaminti ilgai tarnaujančius padargus ir jis dažnai savo bendradarbiams sakydavo: „Gaminkite, kad ilgai tarnautų“. Iki šios dienos įmonėje laikomasi tvirtų Runes Starko kokybės nuostatų ir ypatingas dėmesys kreipiamas į kliento poreikius, kuriant naują techniką ir ją tobulinant.
Kitas planas buvo sukurti didesnes standžių virbų akėčias ir tuo pačiu išspręsti jų transportavimo klausimus.
Taip kilo stabiliai dirbančių, suskleidžiamų akėčių idėja. Tuo metu vis daugėjo traktorių su hidraulinės sistemos jungtimis, kurias buvo galima panaudoti akėčių suskleidimui į transportinę padėtį.
Jie pagamino prototipą ir bandomajam važiavimui pasamdė kaimyną, kurio polinkis netausoti technikos buvo žinomas apylinkėse. Naujasis kūrinys sulaukė daug dėmesio ir šios srities ūkininkams padarė neišdildomą įspūdį.
Nuotrauka daryta 1966 metais. Visi įmonės darbuotojai susirinko prie pirmųjų įmonėje pagamintų pavažinių akėčių, pavadintų Väderstad Runner. Iš kairės į dešinę: Rune Starkas, Sigurdas Karlssonas, Rogeris Karlssonas ir Hansas Rosanderis.
Kiti aplinkiniai ūkininkai atkreipė dėmesį į naujos konstrukcijos padargą ir matė, kaip gerai jis dirba. Tai ir nulėmė užsakymus visai eilei naujų akėčių. Pakankamai greitai „Rune Starks Mekaniska Dirbtuvės“ pradėjo komercinę veiklą ir paklojo pirmuosius pamatus įmonei, kuri šiandien yra Väderstad AB.
1968 m. Rune Starkas pradėjo gaminti kultivatorius, sukėlusius sensaciją pagal visus standartus. Per tuos keletą metų ūkininkai pradėjo reguliariai lankytis įmonėje Vaderstade.
Siv Stark ruošdavo pietus atvykusiems ūkininkams, iš kurių daugelis užsisakydavo kultivatorių. 1968–69 metų žiemą po gausaus snigimo, sunkiai įveikęs pusnis, atvažiavo taksistas. Jis mojavo telegrama, visai kaip scenoje iš kino filmo, tuomet Rune išėjo jo pasitikti. Kadangi namų telefonas dažniausiai būdavo užimtas, Pehr Högfeldt iš įmonės Lantman, Malardalene atsiuntė telegramą su užsakymu keletui kultivatorių pavasariniams darbams.
Tą žiemą buvo pagaminta apie 40 kultivatorių.
Rune Starkas 1967 metais, naujame didesniame, bet ne itin prabangiame biure
Tiesą sakant, iš pradžių Siv abejojo Runes standžių virbų akėčių sėkme. Vis dėlto, ji labai daug pastangų skyrė įmonei, nepaisant ir skurdesnių ekonominių sąlygų veiklos pradžioje, ir to fakto, kad jai teko dirbti dvigubai, rūpintis mažais vaikais.
„Pamačiau Egge kultivatorių, jis buvo raudonos spalvos ir atrodė prašmatniai, o šalia jo mūsų nuobodi žalia spalva tiesiog nieko nereiškė. Rune manė, kad dažai – tai tik pinigų švaistymas ir dalykas tas, kad jis niekada iš tikrųjų manęs nesiklausė. Be to, tikrai nebuvo atliekamų pinigų jokiems pokyčiams“ – tvirtina Siv Stark.
Siv Stark daugelį metų buvo atsakinga už visus įmonės mokėjimus ir kurį laiką išrašydavo sąskaitas. Nuotraukoje su savo „padėjėja“ Pyret.
„Pradėjau sudarinėti pristatymų sąrašus paprastame kalendoriuje. Runei Starkui beveik kaskart buvo sumokama grynaisiais ir buvo neapsakomai džiugu stebėti mūsų finansinės būklės gerėjimą. Viskas augo ir plėtėsi, o dirbti tekdavo vis sunkiau. Neužmirškite, kad tuo metu auginau tris mažus vaikučius“, – prisimena Siv Stark.
Pirmaisiais įmonės gyvavimo metais, Rune Starkas garsėjo tuo, kad jo niekas nerasdavo namie ir su juo būdavo sudėtinga susisiekti telefonu. Jis visą laiką skirdavo gamybai ir pagamintų padargų tiekimui, kurių paklausa nuolat augo. Į telefono skambučius dažnai atsakydavo Siv Stark, bet kartais visa tai perpildydavo jos kantrybės taurę. Vieną dieną paskambino didelės žemės ūkio technikos įmonės centrinėje Švedijoje atstovas. „Jūs turite suprasti, kad mes negalime pagaminti akėčių visai Švedijai!“ – sušuko Siv, prislėgta rūpesčių dėl tiekimo ir vos sulaikydama ašaras.
